Nors Lietuvoje gyventojų mažėja, savivaldybių administracijų darbuotojų vis daugėja. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.
„Gyventojų mažėja, kompiuterinės technologijos leidžia atsisakyti „popierizmo’’. Kodėl savivaldybių darbuotojų skaičius ne krinta, o auga?”- stebisi LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot LLRI, net du trečdaliai savivaldybių administracijų padidino savo darbuototų skaičių 2011-2015 metais.
,,Suskaičiavus, kiek užimtų pareigybių administracijose tenka tūkstančiui gyventojų, situacija atrodo dar prastesnė,- tvirtina Ž. Šilėnas.- Net 57-iose iš 60 savivaldybių tūkstančiui gyventojų tenkantis užimtų pareigybių skaičius augo.’’ Remiantis statistikos duomenimis, šis skaičius svyruoja nuo 1,8 (Vilniaus m.) ir 2,8 (Panevėžio m.) tūkstančiui gyventojų iki 29 (Neringa), 17 (Pagėgiai), 14 (Ignalinos r.). Šalies vidurkis (mediana) – 6,5 užimtos pareigybės tūkstančiui gyventojų.
Anot LLRI, ypač keista situacija tose savivaldybėse, kuriose gyvena po tiek pat žmonių, tačiau administracijos pareigybių skaičius skiriasi dvigubai. LLRI identifikavo bent 15 savivaldybių porų, kuriose yra panašus gyventojų skaičius, bet užimtų pareigybių administracijose kiekis ženkliai skiriasi.
,,Suprantame, kad dalis skirtumų gali atsirasti dėl formalumų (pvz., ar administracija perka valymo paslaugas rinkoje, ar tiesiogiai įdarbina valytojas), – sako Ž. Šilėnas, – bet tai nepaaiškina, kodėl, pvz., Klaipėdos r. savivaldybės administracijoje suskaičiuojamos 322 užimtos pareigybės, o štai Kėdainių r. – tik 156.” Anot LLRI, šie skirtumai rodo, kad ne visų savivaldybių administracijose pareigybės gali būti paskirstytos racionaliai.
Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc.
Vertinant savivaldybes pagal gyventojų kiekio ir užimtų pareigybių administracijoje skaičiaus proporcijas, sudarytos lyginamosios savivaldybių poros. Gretintos savivaldybės, turinčios panašų gyventojų kiekį, tačiau užimtų pareigybių administracijoje skaičius vienose yra gerokai didesnis nei kitose. Užimtų pareigybių skaičius yra ženkliai didesnis Neringos, Pagėgių, Ignalinos r., Skuodo r., Visagino, Lazdijų r., Šilalės r., Pasvalio r., Kelmės r., Ukmergės r., Radviliškio r., Šilutės r., Telšių r., Klaipėdos r. bei Mažeikių r. savivaldybėse.
Nuo 2011 m. užimtų administracijos pareigybių skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų, išaugo beveik visose savivaldybėse. Labiausiai šis rodiklis padidėjo Vilniaus m., Klaipėdos m., Ukmergės r., Akmenės r. ir Skuodo r. savivaldybėse.
Dalį rodiklio pokyčio nulėmė gyventojų skaičiaus pokytis, dalį ─ užimtų pareigybių administracijose skaičiaus pokytis. Organizacines struktūras derėtų peržvelgti toms savivaldybėms, kuriose užimtų pareigybių administracijose skaičiaus pokytis labiausiai lėmė santykinio rodiklio padidėjimą. Tai Akmenės r., Birštono, Druskininkų, Jonavos r., Jurbarko r., Kauno r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Marijampolės, Mažeikių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., ir Utenos r., Vilniaus m. ir Vilniaus r. savivaldybės.
- Jei savivaldybių administracijos būtų mažėjusios tokiu pačiu tempu kaip gyventojų skaičius, nuo 2011 m. būtų sutaupyta 22,8 mln. Lt (6,6 mln. EUR)
- Panašaus dydžio savivaldybėse administracijos dydis gali skirtis du kartus.
- Nuo 2011 m. iki 2015 m. du trečdaliai savivaldybių išplėtė savo administracijas.
LLRI inf.
