Kiekvienas tikriausiai esame girdėję arba skaitę tokias frazes kaip „visi žmonės yra lygūs ir turi būti vertinami vienodai“ ir priešingai „lygybės nėra, jos niekada nebuvo ir nebus“. Įdomu tai, kad šios dvi frazės, kad ir kaip keistai atrodytų, abi iš dalies yra teisingos ir viena kitai neprieštarauja.
Visi mes gimstame skirtingose šeimose, turime skirtingas vaikystės patirtis, ėjome į skirtingas mokyklas, mus mokė skirtingi mokytojai, kurie kartu su tėvais skiepijo skirtingus pomėgius. Kiek paaugę suvokėme, kad mums patinka tikrai ne ta pati muzika, ne tie patys filmai ar knygos, ne visiems mokykloje vienodai gerai sekėsi visi mokomieji dalykai. Kiek daugiau pagalvoję suprantame, kad ne visų šeimos gyvena vienodai ir tikrai gauna ne vienodo dydžio pajamas. Galiausiai, prie šio skirtingų ir nevienodų veiksmų sekos prisideda ir atsitiktinumo momentas, kurio pagalba ne visi kartu netikėtai sutinkame tam tikrus žmones ar atsiduriame tinkamose vietose. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad žmonės gyvena ne vienodose sąlygose, žmonių gebėjimai yra skirtingi, todėl visi žmonės negali būti vienodi ar lygūs vieni kitiems. Todėl frazę „lygybės nėra, jos niekada nebuvo ir nebus“ būtų tikslingiau taisyti į „žmonės nėra lygūs (tapatūs) vieni kitiems, niekada nebuvo ir nebus“.
Žinoma, visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą. Tai reiškia, kad nei mūsų gebėjimai, nei padėtis, nei finansinė padėtis negali mūsų pastatyti į prastesnę ar palankesnę padėtį teisiniu atžvilgiu. Tuo pačiu, nepriklausomai nuo mūsų padėties, turimų finansų, lyties, rasės, tautybės ar amžiaus ir t.t., mes turime teisę į lygias galimybes siekti geresnės padėties, įgyti naujų žinių gebėjimų, kandidatuoti į darbo poziciją nejaučiant įvairių diskriminacijos apraiškų.
Tačiau „kaip asmenys mes su diskriminacija dėl lyties susiduriame kiekvieną dieną“, – mintimis dalijosi Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė. Pasak jos, „užtenka vien pažiūrėti į vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą, kuris skiriasi maždaug 14 proc. Taip išeina, kad moterys vidutiniškai turėtų dirbti vienu mėnesiu ilgiau nei vyrai, norėdamos gauti tą patį darbo užmokestį“.
„Manau, kad visuomenė dar iki galo nesuvokia lyčių lygybės pridėtinės vertės. Vis dar galvojama, kad lyčių lygybė yra tik apie moteris. Matome, kad moteris labai veikia lyčių stereotipai, dėl ko jos iškrenta iš darbo rinkos ir gauna sąlyginai mažesnį atlyginimą, tačiau vyrai Lietuvoje gyvena 10 metų trumpiau ne dėl biologinių veiksnių, o dėl to, kad susiduria su tam tikrais visuomenės stereotipais, kurie verčia juos būti stipriais, finansiškai stabiliais ir rodyti kuo mažiau emocijų“, – mintimis apie tai, kodėl svarbu visuomenę šviesti apie lyčių lygybę, dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Diskriminacija dėl lyties yra viena iš daugiausiai užimančių skundų rūšių, kuri pasiekia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Apskritai, daugiausiai skundų yra gaunama dėl galimos diskriminacijos dėl lyties, amžiaus ir negalios. Dažnu atveju į mus kreipiasi moterys, kurios darbo pokalbio metu vis dar sulaukia klausimų apie tai, ar jos ruošiasi susilaukti vaikų, arba, ką jos darys, kai jų vaikas susirgs. Tokių klausimų darbo pokalbio metu klausti negalima, nes darbdavys neturėtų vertinti asmens privataus gyvenimo, nes žmogus į darbo poziciją yra atrenkamas ne pagal jo privataus gyvenimo pasirinkimus, o pagal jo žinias, patirtį ir turimus gebėjimus“, – pasakojo lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda dalijosi mintimis, kad visuomenė vis dar vertina žmonių gebėjimus pagal jų amžių. „Mano paties, kaip jauno mero, pradžia buvo sudėtinga. Iš pradžių žmonės įtariai žiūrėjo į tai, kad esu jaunas. Pora kartų netgi esu pavadintas „piemeniu“, kadangi netikėjo, kad susitvarkysiu šiose pareigose. Aišku, dabar požiūris yra pasikeitęs, kadangi su komanda pavyko darbais, sprendimais ir rezultatais parodyti, kad mes suprantame savo darbą ir gebame kokybiškai jį dirbti. Apskritai, tai tik parodo, kad ne nuo amžiaus priklauso žmonių gebėjimai, o nuo jų asmenybės“, – sakė Povilas Isoda.
Apie tai, kad jauna vadove moterimi būti nėra lengva dalijosi Raimonda Andriušaitė, vadovaujanti viešbučiui „Mercure Marijampolė“ ir keliems restoranams Marijampolėje. „Vadovu ne gimstama – juo užaugama. Man pačiai, kaip jaunai vadovei, didžiausias iššūkis yra darbas su personalu. Žinoma, žmonių požiūris keičiasi tiek į jaunus vadovus, tiek į vadoves moteris žmonės, tačiau vis dar tenka sulaukti replikų, kad jei mano vietoje būtų vyras, tai viskas būtų žymiai paprasčiau. Aš pati ant savęs jaučiu, kad visuomenė tikisi iš manęs, kad aš kaip moteris visų pirma turėčiau auginti vaiką, rūpintis namais ir šeima, o tik po eiti į darbą. Tačiau, kai tik tapau vadove, teko daug laiko skirti darbui, todėl labai vertinu, kai šeimoje sugeba susitarti dėl atsakomybių, neskaidant jų į vyriškas ar moteriškas“, – sakė Raimonda Andriušaitė.
Visus vaizdo klipus su interviu automobilyje galite peržiūrėti Youtube grojaraštyje shorturl.at/wyBCV
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Be abejo (turbūt) tiesa“, kuriuo siekiama mažinti visuomenės klaidingus įsitikinimus ir stereotipinį mąstymą lyčių lygybės bei nediskriminacijos dėl amžiaus, lyties, rasės, etninės priklausomybės ar tautybės diskriminacijos srityse remiantis faktais bei žiniomis. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
