Marijampolės kolegija yra tarsi lakmuso popierėlis, atspindintis bendrą švietimo situaciją Lietuvoje. Visi supranta, kad pokyčiai yra neišvengiami. Prieš kiekvienus rinkimus kandidatai žada naujas reformas ir šviesią mokslo ateitį. Visgi, pasibaigus kiekvienai kadencijai, švietimo būklė Lietuvoje lieka tokia pat prasta, jeigu ne blogesnė, jei kalbėtume apie šių metų matematikos egzaminų rezultatus. Net neabejoju, kad artėjančiuose Marijampolės miesto mero rinkimuose būsimi kandidatai vėl mes miesto kolegijos kortą.
Gyventojų mažėjimas apskrityje, išaugusi konkurencija ir žema studijų kokybė lėmė, kad praeitame dešimtmetyje Marijampolės kolegija vis atsidurdavo kolegijų reitingo dugne. Galiausiai, mirštanti kolegija nebeatitiko net minimalaus 800 studentų skaičiaus, būtino valstybinės kolegijos standartui užtikrinti. Švietimo ir mokslo ministerija 2018 metais suburė darbo grupę mokslo įstaigai gelbėti. Ji pasiūlė kolegiją reorganizuoti. Buvo numatyti du galimi keliai: pirmasis – prijungti Marijampolės kolegiją prie Kauno kolegijos, antras – Marijampolės kolegijai virsti savotišku paslaugų centru, kuris miestui ir regionui aktualioms studijoms vykdyti pasikviestų kitas aukštąsias mokyklas, su jomis kurtų jungtines studijų programas. Jei toks planas nepasiteisintų, prognozuota, jog po 3 metų studentų skaičius kris perpus, o po 4 metų kolegija išvis liks tuščia.
Kokia kolegijos situacija yra dabar, praėjus ketveriems metams? Visų pirma, galime pasidžiaugti, kad niūriausios prognozės neišsipildė – Marijampolės kolegija vis dar gyva. Jei 2019-2020 m. stojimuose į kolegiją teįstojo 81 studentas, tai 2021-2022 m. šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Tiesa, čia liūto dalį sudarė Vaikystės pedagogikos studijų programa – net 54 studentai pasirinko studijuoti šią mokslo kryptį.
Antra, kolegija atidarė regioninį STEAM centrą su keturiomis laboratorijomis, o šiuo metu rengiasi naujos Slaugos studijų programos įgyvendinimui.
Trečia, kolegija atnaujino savo studijų bazę (įrengė naujas laboratorijas, studijų centrus) už 700 tūkst. eurų, gautų iš ES finansuojamo projekto.
Ketvirta, kolegija išlaikė tarptautinę akreditaciją ir gavo aukščiausią įvertinimą.
Tačiau, norint atitikti minimalų valstybinės kolegijos normatyvą, dar reikia nueiti ilgą, kupiną darbų bei iššūkių, kelią. Remiantis oficialiais Marijampolės kolegijos tinklalapio duomenimis, šiuo metu kolegijoje studijuoja apie 600 studentų. Toks skaičius vis dar neatitinka minimalaus valstybinės kolegijos normatyvo. Kai 2018 m. buvo iškeltas kolegijos išlikimo klausimas, joje studijavo 576 studentai. Kita vertus, pagal preliminarius duomenis, šiais metais priimtų studentų skaičius gali siekti 278. Tai stiprus gaivaus vėjo gūsis, galimai pasuksiantis svarstykles į teigiamą pusę. Žinoma, reikia būti realistams ir pripažinti, kad per tuos 4 metus Sūduvos krašto gyventojų skaičius ir toliau mažėjo.
Tad galima pasitenkinti kuo turime ir tiesiog egzistuoti. Arba galime mėginti ieškoti, inovatyvių, galbūt net netradicinių sprendimo būdų jau dabar. Juk būtent aukštasis mokslas pritraukia jaunus gyventojus. Šviežią kraują, kuris neleidžia apsamanoti iš lėto besitraukiančiam Marijampolės miestui. Būtų kvaila apleisti tą pranašumą, kurį mes turime.
Kodėl mums nepagalvojus apie studijų programų vystymą, orientuotą į žaidimų kūrimą? Žaidimų pramogų industrija yra numeris vienas pasaulyje. Jokia kita pramogų sritis, ar tai būtų kinas, ar muzika, net iš tolo neprilygsta jai pagal sugeneruojamas pajamas. Galbūt, bendradarbiaujant su Kauno Technologijų universitetu, Marijampolės kolegijoje būtų galima sukurti atskirą, vien į žaidimų industriją orientuotą studijų programą. Mūsų kaimynai lenkai turi tokius žaidimų kūrimo gigantus kaip „CD project red“. Galų gale, darbas su kompiuteriu suteikia galimybę dirbti iš namų. Marijampolės mietas gražus ir jaukus kurti šeimai, o norint rasti gerą darbą, nereikėtų keltis į kitą miestą ar valstybę. Kalbant juokais, tokiam darbuotojui užtektų tik kartą nukeliaut į Varšuvą, kad susipažintų su darbdaviu.
Kita idėja, tiesiog galvojant „out of a box“, tai E-sporto industrija. Vyresniosios kartos skaitytojui galbūt nelabai pažįstama, bet mūsų „milenialsų“ geidžiama profesija. Žaidimų sporto industrija jau nebenusileidžia tradicinėms sporto šakoms. Geriausi jaunieji pelės maigytojai prie kompiuterių uždirba didesnes sumas nei dalis lietuvių Eurolygos krepšininkų. Kuriasi E-sporto organizacijos, klubai, vadybininkai, agentai, rėmėjai. Kol kas mūsų universitetuose neturime nieko panašaus. Tačiau, matydami perspektyvas, Danijos ir D. Britanijos universitetai jau diegia į tai orientuotas studijų programas.
Idėja makabriška – sutinku. Bet jei Marijampolės kolegijai pavyktų suvienyti E-sporto entuziastus, ši, dar tik besivystanti industrijos sritis, galėtų įpūsti naujų vėjų į visą Lietuvos švietimą. Blogiausiu atveju, kaip Vilnius su G tašku, taip Marijampolės kolegija gautų reklamą kaip inovatyvi kolegija, žvelgianti į ateitį. O investicijų reikėtų sąlyginai nedaug.
Tai tik pora idėjų, kilusių man rašant šį straipsnį. Tikiu, kad susėdęs Marijampolės miesto valdančiųjų, švietimo elitas bei kiti proto „guzai“ sugalvotų jų daug daugiau. Bet kažką daryti, jog Marijampolės kolegija ir po 4 metų ne tik puoštų miestą, bet ir suklestėtų, reikia. Nes Marijampolė, švietimo prasme, be kolegijos tėra tik dar vienas kaimas. Kiekvienas kaimas gali turėti kaimo mokyklą. Tačiau ne kiekvienas miestas turi savo kolegiją. Puoselėkime ir branginkime ją.
Giedrius Iškauskas
