Šių metų gruodžio 6 d. Sūduvos krašto bičiulių parlamentinės grupės nariai Kęstutis Mažeika, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Smirnovas ir Premjeras Saulius Skvernelis iškėlė idėją, jog Vyčio paminklas turi būti statomas Marijampolėje. Idėjos iniciatoriai dėl galimybės šiam paminklui stovėti Marijampolėje jau kreipėsi į projekto autorių Arūną Sakalauską ir Marijampolės merę Ireną Lunskienę.
Parlamentinės grupės argumentai paminklą statyti Marijampolėje yra ypač svarūs. Marijampolė – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinė, todėl toks sprendimas būtų didžiulė garbė ir įvertinimas. Sūduvos kraštas taip pat vaidino lemiamą vaidmenį Lietuvos tautiniame atgimime XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Net 6 iš 20 Lietuvos nepriklausomybės Vasario 16 – osios akto signatarų yra kilę iš Sūduvos krašto, tarp jų ir tuometinės Lietuvos Tarybos pirmininkas Jonas Basanavičius. Šis kraštas Lietuvai davė ir daugiau ypatingai nusipelniusių asmenų: Jonas Jablonskį – kalbininką, kurio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos, Vincą Kudirką – Tautinės giesmės (valstybės simbolio) autorių, Varpo draugijos narį ir laikraščio Varpas leidėją, Kazį Grinių – buvusįLietuvos Respublikos prezidentą, Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimo simbolį.
Sūduvos krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininko pavaduotojo Dainiaus Gaižausko teigimu, Marijampolė yra pati tinkamiausia vieta Vyčio paminklui, tinkamesnė nei Vilnius ar Kaunas, nes visiems žinoma, kadiš Sūduvos krašto kilusi didelė dalis Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų ir kitų lietuvybei ypač nusipelniusių asmenų. Tačiau Dainius Gaižauskas atkreipia dėmesį, kad dar prieš tai į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį patekusi Suvalkija patyrė civilizuotos Europos kultūros įtaką. Būtent čianuo 1808 metų įsigaliojo Napoleono civilinis kodeksas. Napoleono civilinio kodekso įvedimas paskatino baudžiavos panaikinimą, valstiečių luomo diferenciaciją bei lietuviškos inteligentijos atsiradimą Suvalkijos regione. Būtent tai ir buvo vienas lemiamų veiksnių vėliau sekusiems tautinio atgimimo procesams atsirasti. D. Gaižauskas svarsto, kad tinkamiausia vieta Vyčio paminklui Marijampolėje – Vytauto ir P. Armino gatvių sankryžos prieigos.
Gruodžio 7 d. 41 Seimo narys iš 141 įregistravo Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma „aukščiausiu lygmeniu įtvirtinti aikštės valstybinę reprezentacinę funkciją bei joje įrengti memorialą su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu“. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad jis nepritaria šiam Seimo narių sumanymui įstatymu apibrėžti Vyčio skulptūros pastatymą Lukiškių aikštėje. Seimo socialdemokratų frakcija taip pat deklaravo nepalaikysianti šio sumanymo.
Dainiaus Gaižausko biuro informacija
