Keli šimtai marijampoliečių gimtosios kalbos entuziastų kovo 2 d. kartu su viso pasaulio lietuviais rašė nacionalinį diktantą. Šioje kalbos šventėje panoro dalyvauti per tris šimtus Marijampolės savivaldybės mokyklų ir gimnazijų mokinių, 67 entuziastai rašyti diktantą rinkosi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialus, o devyniolika marijampoliečių atvyko į Savivaldybės tarybos salę. Tarp jų – ir savivaldybės mero pavaduotojas Romualdas Makauskas miklino savo plunksną. Kiek marijampoliečių lietuvių kalbos žinias tikrinosi įmonėse, organizacijose ar namuose, nežinoma.
Įveikę nacionaliniam diktantui parinkto vienuolio Juliaus Sasnausko teksto „Vienkartinumas“ vingrybes marijampoliečiai čia pat išradingumu, kūrybiškumu ir išmintimi varžėsi kitoje rungtyje – konkurse „Rašau Marijampolei“. Sūduvos sostinėje ne vieną žinomą lituanistą išugdęs pedagogas Jonas Kvederaitis buvo sudaręs ilgiausią lietuvišką žodį (šiuo metu ilgiausias lietuviškas žodis – 43 ženklų), darbėniškiai prieš kelerius metus kūrė ilgiausią žemaitišką sakinį. O Marijampolės žmonės, anot Marijampolės savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Zinos Eklerienės, buvo paprašyti sukurti ilgiausią, gražiausią ir taisyklingiausią sakinį – sveikinimą ar palinkėjimą savo miestui, kurį šiemet puošia „Kultūros sostinės” karūna. Kuo gražiau, kuo išradingiau, kuo daugiau, ir, žinoma, be klaidų. Kaip pasakojo Z. Eklerienė, marijampolietiškas konkursas vyko gana sklandžiai. Kai kurių dalyvių sakinys tilpo į puslapį ar lapą, o vieno nugulė net į penkis lapus (ne puslapius!). Kas laimėjo, paaiškės vėliau.
Marijampolietiškas diktantas Sūduvos sostinėje jau turi tradicijas. Anksčiau po nacionalinio diktanto jo dalyviai palinkdavo prie popieriaus lapo rašyti „kvederaitiško sakinio”. Tai J. Kvederaičio mokinės, buvusios savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Marijos Žvinakevičienės sumanymas.
Viešųjų ryšių tarnyba
