Marijampolėje sparčiai vyksta tarpukario laikotarpio statybos (1927 m.) medinio pastato – nekilnojamosios kultūros vertybės – teisininko, visuomenės veikėjo Andriaus Bulotos sodybos namo – tvarkybos darbai. Anot specialistų, išlikusių architektūrinę ar istorinę vertę turinčių medinių pastatų Marijampolėje nėra daug. „Miestas per Antrąjį pasaulinį karą buvo smarkiai sugriautas, mediniai pastatai beveik visi sudegę, todėl labai džiugu, kad pavyko atkurti ir restauruoti dar vieną medinį paveldo objektą”, – teigia Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gedeminas Kuncaitis.
Istorinę ir architektūrinę vertę turinčioje 2 medinių pastatų sodyboje, P. Vaičaičio g.16, apie 1923–1925 m. iki 1940 m. gyveno visuomenės veikėjas, publicistas, teisininkas Andrius Bulota (1872–1941 m.). Tai kairiųjų pažiūrų Lietuvos visuomenės veikėjas, pasisakęs carinės Rusijos metais už Lietuvos politinę autonomiją, gynė lietuvių kalbos teises. Buvo aktyvus 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Dirbo advokatu, buvo Lietuvos advokatų tarybos narys. Po pasikėsinimo į A. Voldemarą, 1929 m. A. Bulota trumpai kalintas Varnių koncentracijos stovykloje. Prasidėjus Vokietijos okupacijai, 1941 m. „kaip sovietų kolaborantas” sušaudytas Vilniuje, Paneriuose.
Didžiausias A. Bulotos nuopelnas, kad grįžusią rašytoją Žemaitę iš JAV priėmė į savo šeimą ir rūpinosi iki pat jos mirties. Daug nusipelnė sudarydamas sąlygas Žemaitei paskutiniais gyvenimo metais kurti ir tvarkyti savo literatūrinį palikimą. Daugelį metų manyta, kad būtent šioje sodyboje gyveno ir mirė rašytoja Žemaitė, tačiau tuo metu A. Bulota gyveno pastate, Kęstučio g., Marijampolėje, kurį susprogdino per Antrąjį pasaulinį karą. Sodybą, esančią P. Vaičaičio g. 16, Marijampolėje, galima sieti su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Šioje sodyboje pas Bulotus ji lankėsi. Šį faktą patvirtina Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma, apie 1930 m. daryta fotografija, kurioje prie sodybos vartų įamžinti Aleksandra Bulotienė, Gabrielė Petkevičaitė – Bitė ir Andrius Bulota.
Pastato tvarkymo darbai vykdomi pagal Tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių) įrengimo projektą, kurį 2016 m. parengė VĮ ,,Lietuvos paminklai“. Projekto autorė – architektė Regina Tumpienė.
Projektas parengtas pagal atliktus istorinius, architektūros, konstrukcijų, medienos, polichromijos tyrimus. Projekto sprendiniais bus išsaugotas pastato autentiškumas ir vertingosios savybės: nesudėtingo ,,L“ raidės formos planas su 1 a. uždaru priengiu, kapitalinių sienų tinklas, architektūrinės tūrinės detalės, fasadų puošyba – prieangio ornamentika, vidaus ir fasadų įsprūdinės durys, originalios patalpose esančios medinės kampinės spintos su reljefiniais ornamentais, dvispalvė keraminių plytelių danga, krosnys ir kiti vertingi elementai.
Jau atlikti stogo konstrukcijų ir perdangų, kaminų, stogo dangos, dalies stalių gaminių, fasado apkalimo lentų ir dekoro elementų restauravimo – remonto darbai. Taip pat nugriautas sovietiniais metais prie namo pristatys priestatas ir tokiu būdu atkurtas autentiškas pastato tūris. Šiuo metu vykdomi vidaus patalpų sienų ir lubų tinkuotų paviršių, išlikusių koklinių krosnių restauravimo darbai.
Tyrimų, projektavimo ir tvarkybos darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės savivaldybė. Darbus vykdo UAB ,,Vidara“. Sutvarkytas pastatas bus pritaikytas Marijampolės kraštotyros muziejui.
Komunikacijos skyrius
Remtasi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Marijampolės skyriaus informacija
