Sausio 25 dieną, pirmame šiais metais, beje, nuotoliniu būdu vykusiame, Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje neapsieita be ginčų. Stebėjusieji jį per internetą matė ir girdėjo kokie svarstyti klausimai sukėlė nepasitenkinimo pliūpsnį daliai tarybos narių.
Laikantis nešališkos žiniasklaidos principo nesiimu komentuoti ar analizuoti kalbėjusių politikų pasisakymų, nors klausant jų debatų kilo įvairių minčių, nes akivaizdžiai stigo dalykiškumo, kaip pristigo ir elementarios politinės kultūros. Prabėgus kelioms dienoms ir aprimus emocijoms, objektyvumo vardan pateikiu pačių tarybos narių, atstovaujančių skirtingoms politinėms stovykloms, parašytus posėdžio vertinimus bei įžvalgas. Tikiuosi, jog skaitydami jas mūsų skaitytojai bei tuo pačiu potencialūs rinkėjai ne tik susidarys nuomonę apie jų rinktų atstovų vietos valdžioje veiklą, bet kartu gaus ir vertingos informacijos.
Paulius Marozas
Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas, LVŽS frakcijos Savivaldybės taryboje narys
Pirmajame šių metų Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų iškilo dėl darbotvarkėje pateiktų dviejų projektų. Būtent „Dėl Marijampolės savivaldybės Tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ bei „Dėl Marijampolės savivaldybės 2021–2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“.
Pirmuoju atveju kai kuriems Tarybos nariams labiausiai nepatiko tai, kad į teikiamą projektą nebuvo įtraukta galimybė kompensuoti, iš tarybos narių veiklai skirtų lėšų, išlaidas už jų veiklos viešinimo žiniasklaidoje paslaugas.
LVŽS frakcijoje Savivaldybės taryboje, taip pat ir koalicijoje diskutavome apie tai, tad manome, jog lėšos tarybos nario politinės veiklos viešinimui yra suprantamos ir reikalingos, bet Vietos savivaldos įstatyme tai, deja, neakcentuojama…
Todėl buvo kreiptasi į Vyriausybės atstovą Marijampolės apskričiai, kuris išanalizavęs Vietos savivaldos įstatymu įtvirtintas nuostatas, susijusias su Marijampolės savivaldybės administracijos pateiktu paklausimu, pateikė savo vertinimą, kad paklausime minimos išlaidos (reprezentacinės , viešinimo paslaugos bei informacijos spausdinimo) yra nesusiję su įstatymo 26 straipsnio 2 dalies apibrėžtu reguliavimu, todėl tokių nuostatų įtraukimas į Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento 31 punkto turinį prieštarautų Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 daliai. Gavę tokį Vyriausybės atstovo paaiškinimą, koalicijoje sutarėme juo vadovautis ir pritarti Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimams, neįtraukiant lėšų kompensavimo už tarybos narių veiklos viešinimo paslaugas.
Tarybos posėdžio metu buvo išsakytas ir pastebėjimas opozicijai, kad turėdami savo atstovą LR Seimo valdančioje daugumoje, opozicija galėtų inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas ir viešinimo paslaugų išlaidų kompensavimą aiškiai numatyti įstatyme, o ne savaip interpretuoti priimtą tvarką ir ignoruoti Vyriausybės atstovo ir teisininkų paaiškinimus.
Ypač daug aistrų sukėlė 2021–2023 metų strateginio veiklos plano svarstymas. Nors teigiama, kad diskusijose gimsta geriausi sprendimai, bet šį kartą didžioji dalis tiek opozicijos atstovų, tiek atskirų tarybos narių pasisakymų krypo kita linkme. Buvo bandoma intriguoti, savaip interpretuojant bei komentuojant koalicijos veiklą, taip pat suabejota jos tvarumu. Bet be emocingų kalbų, neobjektyvios kritikos ir net nukrypimų į asmeniškumus, jokių racionalių siūlymų, kuriais būtų galima papildyti 2021-2023 metų Marijampolės savivaldybės strateginį veiklos planą nei opozicija, nei kiti kritiškai pasisakiusieji tarybos nariai nepateikė.
Keturių punktų pasiūlymą pateikė tik LVŽS frakcija. Tad mes siūlome:
- Plėsti pagalbą mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms, sukuriant „mokinio krepšelį“
- Siekti nemokamo viešojo transporto.
- Įsteigti dalyvaujamąjį biudžetą, kurio dėka gyventojai galėtų patys įsitraukti į savivaldos veiklą, siūlyti ir patys rinkti norimas įgyvendinti idėjas ir projektus.
- Atnaujinti parkus ir poilsiavietes ir įrengti naujas, prioritetą teikiant kaimiškoms vietovėms.
Koalicijos partnerių vieningas palaikymas, tvirtinant tokio svarbaus dokumento projektą, kaip „2021–2023 metų strateginis veiklos planas“, įtraukiant ir mūsų pasiūlymus, liudija apie vienybę ir produktyvų koalicijos partnerių bendradarbiavimą. Tikiu, jog sėkmingai pavyks priimti geriausius sprendimus ir tvirtinant Marijampolės savivaldybės 2021 metų biudžetą.
Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Pirmasis 2021 metų Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis įeis į istoriją kaip pasikeitusių santykių tarybos valdančiojoje daugumoje ir opozicijos teisių suvaržymo pradžia, ir bus prisimenamas su realybe nedaug bendro turinčio savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano patvirtinimu.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nieko ypatingo neįvyko. Tik prie socialdemokratų frakcijos prisijungė du buvę LVŽS nariai bei vienas „darbietis“, o tai padidino šios frakcijos narių skaičių iki 16.
Tai reiškia, kad socdemai 27 narių Savivaldybės taryboje dabar turi aiškią daugumą, o jų koalicijos partneriai „valstiečiai“ tapo artimu politiniam nuliui dydžiu. Nuo šiol nebus žūtbūt reikalingi jų balsai tiek tvirtinant biudžetą, tiek kitus svarbius sprendimus, tad nebus jokio reikalo socdemams pildyti koalicijos partnerių pageidavimus.
Dar vienas Marijampolės socialdemokratų suplanuotas veiksmas, tai suvaržyti opozicijai priklausančių tarybos narių teises. Buvo nutarta uždrausti tarybos nariams skiriamą išmoką naudoti savo veiklos viešinimui, ataskaitų ir informacijos skirtos rinkėjams publikavimo išlaidų apmokėjimui. Kadangi vietos savivaldos įstatymas šiuo klausimu yra dviprasmiškas, valdantieji tuo pasinaudojo, kad apribotų jų atžvilgiu kritiškos nuomonės sklaidą.
Iš tiesų, vietos savivaldos įstatymo 26 str. 2 dalies pirmas sakinys abstrakčiai apibrėžia išlaidų grupes, tarp kurių išlaidos viešinimui nėra paminėtos. Bet antras sakinys kalba jau apie tai, kad baigtinis tinkamų išlaidų sąrašas nustatomas reglamente, taip suteikiant teisę jį nustatyti tarybai. Na, o šio įstatymo 23 str. 5 p. įpareigoja tarybos narius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti rinkėjams, todėl be viešinimo tai sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Taigi tokios dviprasmiškos ir iš dalies prieštaringos yra vietos savivaldos įstatymo nuostatos.
Šis klausimas nekeltų tiek aistrų, jei visi Marijampolės savivaldybės tarybos nariai turėtų vienodas viešinimo sąlygas. Valdančiųjų veiklos reklamavimui spaudoje ir televizijoje, kaip matosi iš posėdyje patvirtinto strateginio veiklos plano eilučių, ir toliau kasmet bus naudojama 190 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų – 60 tūkst. eurų savivaldybės naujienų ir renginių viešinimui visuomenės informavimo priemonėse bei 130 tūkst. eurų VšĮ „Marijampolės telekinas“ projektų finansavimui.
Visos šios lėšos skiriamos išimtinai tik valdantiesiems, ir nė vienas euras iš tos sumos, bent iki šiol, nebuvo skiriamas Savivaldybės tarybos opozicijos veiklai viešinti. Tai patvirtina akivaizdūs faktai. Iki šiol leistuose kasmetiniuose savivaldybės administracijos veiklos ataskaitos leidiniuose nebuvo skirtas nė vienas kvadratinis centimetras opozicijoje dirbančių tarybos narių veiklai pristatyti, o į Marijampolės televizijos savivaldybės aktualijų laidą nė karto nebuvo kviestas joks opozicijos atstovas.
Jei toks sprendimas dėl opozicijos teisių ribojimo būtų priimtas kokioje nors Baltarusijos ar Rusijos Federacijos Kaliningrado srities rajono taryboje, nebūtų nieko keisto. Tose valstybėse šiandien yra diktatūriniai režimai. Ką gi, matomai ir Lietuvoje turime blogais kaimynų pavyzdžiais sekti pasiruošusių politikų.
Iš kitos pusės nieko stebėtino, juk nemaža dalis Marijampolės tarybos socialdemokratų sovietmečiu buvo vienoje partijoje su ponu Putinu, tad tikriausiai užmiršo, kad 30 metų gyvename demokratijos sąlygomis ir vis dar simpatizuoja jo veiklos metodams. Belieka tikėtis, kad Seimas išspręs šį klausimą, priimdamas vietos savivaldos įstatymo pataisas, kurios užkirstų kelią klestėti nedemokratiškumo apraiškoms Lietuvos savivaldybėse.
Ir pabaigai keletas pastebėjimų dėl savivaldybės „2021-2023 metų strateginio veiklos plano“. Pirma, jis nerealus savo finansine apimtimi, nes 2021 metais planuojama daugiau nei 33 mln. eurų viršyti 2020 metų savivaldybės biudžeto įvykdymo rezultatą ( o 2022 ir 2023 metais – jau net po 40 mln. eurų).
Antra, jis buvo parengtas nesilaikant strateginio planavimo logikos, t.y. neturint patvirtinto ilgos trukmės strateginio dokumento – Marijampolės savivaldybės strateginio plėtros iki 2030 metų plano, kuriuo ir turėtų remtis. Beje, pastarasis dėl savivaldybės administracijos aplaidumo dar tik rengiamas, o senasis savivaldybės plėtros iki 2020 metų planas jau baigė galioti. Taigi, dar šiais metais neišvengiamai nusimato savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano koregavimas, atsižvelgiant į būsimo dešimties metų trukmės plėtros plano strategines nuostatas.
Trečia, daugiafunkcės sporto arenos statybai plane 2021 metais numatyta 800 tūkst. eurų, o 2022 ir 2023 metais – po 5 mln. eurų iš valstybės investicijų programos, tačiau tai neatitinka realybės. Šių pinigų, skirtų arenai, minėtoje programoje nėra ir vargu, ar juos skirs artimiausioje ateityje dėl įvairių priežasčių. Šalyje siaučiant Covid-19 pandemijai tikrai ne laikas pradėti statyti tokius objektus, kuriuos užpildyti žiūrovais dėl epidemiologinės padėties bus galima nežinia kada. Be to, pandemijos išvargintai ekonomikai ir žmonėms finansiškai atsigauti reikės nemažai laiko, todėl šalies Vyriausybei pirmiausia teks baigti pradėtus svarbius investicinius projektus ir padėti žmonėms spręsti jų socialines problemas.
Esant dabartinei Marijampolės savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos sudėčiai, sunku bus tikėtis palaikymo Seime ir Vyriausybėje tokių stambių bei nacionaliniu mastu nelabai reikšmingų statybos projektų finansavimui. Paskutinė viltis gelbstint šį sumanymą nuo žlugimo būtų 290 tūkst. eurų, kuriuos savivaldybė išleis arenos projektavimo darbams ir privačios lėšos, pritrauktos arenos statybai, bet apie jas savivaldybės 2021-2023 metų strateginiame veiklos plane net neužsimenama. Norėtųsi tikėti, kad Marijampolės sporto areną neištiks kažkada planuoto statyti tilto per Šešupę Aušros gatvėje likimas.
Taigi, minėti pastebėjimai pagrįstai kelia abejones dėl Marijampolės savivaldybės 2021-2023 metų strateginio veiklos plano pagrįstumo ir peršasi išvada, jog jis yra nutolęs nuo realybės.
Ateityje, kai bus rengiamas ar taisomas savivaldybės strateginis veiklos planas, norėtųsi paskatinti tiek plano rengėjus, tiek savivaldybės vadovus nepamiršti seno gerai žinomo palinkėjimo – lai norai visuomet sutampa su galimybėmis!
Tadas Račius
Savarankiškai veikiantis Marijampolės savivaldybės tarybos narys
Sausio 25 dieną įvykusio Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžio metu, valdančiąją koaliciją sudarančių LSDP ir LVŽS frakcijų atstovų balsais, be eilės kitų sprendimų nuspręsta, kad tarybos nariai iš skiriamos jiems išmokos negalės apmokėti savo veiklos viešinimo paslaugų žiniasklaidos priemonėse. Tuo būdu labai apribotos tarybos narių galimybės savivaldybės gyventojams teikti aktualią jiems informaciją, kuri ne visuomet paranki valdantiesiems…
Tuo metu LSDP atstovai taryboje, užimantys vadovaujančias pareigas ir toliau galės savo veiklos viešinimui naudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Mat savivaldybės veiklos viešinimo paslaugoms apmokėti, iš savivaldybės biudžeto skirta 190 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad valdantieji siekia išlaikyti įtaką ir stengiasi vieninteliai būti matomi bei girdimi viešojoje erdvėje. Tad toks valdančiųjų sprendimas iš esmės pažeidžia demokratijos principus ir apriboja galimybę tarybos nariams vykdyti savo pareigą, tinkamai informuoti rinkėjus apie nuveiktus darbus bei kartą per metus atsiskaityti jiems.
Žinau, jog kitose savivaldybėse tarybos narių viešinimo paslaugų apmokėjimo klausimas išspręstas taip, kad dėl to nekyla problemų. Tai padaryti galima būtų dalį savivaldybės veiklos viešinimo paslaugoms apmokėti skiriamų lėšų, skiriant tarybos narių veiklos viešinimo paslaugų apmokėjimui.
Į valdančiąją koaliciją įeinančios LVŽS frakcijos atstovai giriasi, jog 2020 metais parama smulkiajam ir vidutiniam verslui perkopė 61 tūkst. eurų sumą ir tai yra didelis jų pasiekimas. Su tuo sutikti negaliu, nes minėta suma buvo skirta 85 fiziniams ir juridiniams asmenims, kitaip tariant, vidutiniškai apie 720 eurų kiekvienam besikreipusiam. Šią sumą palyginus su stambaus verslo atstovėms UAB „Mantinga“, „Mantinga Food“, taip pat UAB koncernu „Alga“, per 2020 metų Savivaldybės tarybos posėdžius padaryta apie 80 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, tampa aišku kokiu verslu labiau rūpinasi valdantieji.
Smulkieji vežėjai, prekybininkai, rajono gyventojai pardavinėjantys užaugintą produkciją yra ne tik, kad ignoruojami, bet prieš juos imtasi veiksmų apsunkinančių jų veiklą.
Opus nekokybiško bei tinkamu spaudimu nepaduodamo geriamojo vandens tiekimo savivaldybės kaimiškųjų vietovių gyventojams klausimas. Visoje eilėje kaimiškųjų vietovių iš krano bėga rudos spalvos vanduo, turintis specifinį kvapą, jame taip pat yra nuosėdų. Tad dalis gyventojų geriamąjį vandenį perka iš parduotuvių. Valdantieji žino padėtį, tačiau nesiima skubių veiksmų, siekiant ją pakeisti. Jų vienintelis argumentas – nėra pinigų…
Meras bei jo komanda žino, jog dalis savivaldybėje esančių melioracijos įrenginių ir sistemų yra blogos būklės, tačiau reikiamų pastangų padėčiai normalizuoti nesiima taip pat. Teisinamasi, jog ir šiam tikslui nėra pinigų… Tad kaip žemdirbiams ūkininkauti, kai jų laukuose, po gausaus lietaus ar pavasarį ilgą laiką telkšo balos. Šios bėdos atsirado ne vakar ar šiandien, tai jau įsisenėję problemos, dėl kurių žmonės ne kartą skundėsi valdžiai ir jos turėtų būti sprendžiamos kuo skubiau.
Taigi, užuot sprendę eilinių savivaldybės gyventojų problemas, valdantieji imasi daugiafunkcinės sporto arenos statybos reikalų. Svarstant šį klausimą meras nesako, kad pinigų nėra ir arenos nebus. Jis teigia, kad aktyviai ieškos šio projekto finansavimo šaltinių. Keistokai tai skamba, žinant, kad arenos statyba kainuos per 10 milijonų eurų, be to, yra požymių signalizuojančių apie ateinantį sunkmetį šalies ekonomikoje. Tad, matomai, atsiras kur kas svarbesnių reikalų nei kelių tūkstančių vietų žiūrovams sporto arenos Marijampolėje statyba.
Dar vienas klausimas susijęs su investicinio projekto įgyvendinimu UAB „Litesko“ padaliniu Marijampolėje. Omenyje turiu elektrostatinio filtro įrengimą garo katilui, esančiam Marijampolės filiale. Dėl to savivaldybės gyventojai, savo būstų apšildymui naudojantys minėtos bendrovės tiekiamą šilumą mokės brangiau. Preliminariais skaičiavimais, šio investicinio projekto įgyvendinimas kainuos apie 716 tūkst. eurų.
Šį filtrą įrengti būtų galima ir 2025 metais, tačiau valdantieji skuba tai padaryti kuo greičiau. Mat 2025 metais savivaldybė iš UAB „Litesko“ turėtų perimti Marijampolės šilumos ūkį. Skubama todėl, kad minėtą sumą reikėtų dengti iš savivaldybės biudžeto. Taigi, kad to nereikėtų daryti, UAB „Litesko“ su valdančiaisiais susitarė, kad elektrostatinį filtrą garo katilui įrengs šiais metais. Tad iki 2025 metų savivaldybės gyventojai, kurie naudojasi centrinio šildymo paslauga apie 400 tūkst. eurų sumokės už minėtą filtrą, o savivaldybei teliks padengti likusią filtro įrengimo sumą, t. y. apie 316 tūkst. eurų.
Vytautas Karsokas
Nuotraukos iš P. Marozo, K. Traškevičiaus, T. Račiaus asmeninių albumų