Rugsėjo 1-oji nebe už kalnų ir į ugdymo įstaigas sugrįš moksleiviai ir patys mažiausieji. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria ugdymo įstaigų vadovai ir bendruomenė, kaip ruošiasi kitokiai rugsėjo 1-ąjai ir naujiems, neįprastiems mokslo metams, kalbėta ir diskutuota švietimo įstaigų vadovų pasitarime, kuriame dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys, tarybos Tarybos nariai Vaida Pituškienė ir Valdas Pileckas, Administracijos direktorius Karolis Podolskis, mero patarėja Agnė Pavelčikienė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, Marijampolės švietimo įstaigų vadovai.
Pasitarimą pradėjusi Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė dėkojo ugdymo įstaigų vadovams už sėkmingai įveiktus praėjusių metų iššūkius ir pasidžiaugė puikiais valstybinių egzaminų rezultatais bei pristatė naujus reikalavimus ateinantiems mokslo metams.
Švietimo bendruomenę su sėkmingai įveiktais iššūkiais sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Meras dėkojo įstaigų vadovams už gebėjimą pakankamai sunkiu metu sutaupyti lėšų ir dar kartą patikino, kad visi numatyti asignavimai pasieks įstaigas ir taip pat prašė racionaliai planuoti savo išlaidas. P. Isoda, kreipdamasis į ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus, dar kartą akcentavo, kad įvestas abonementinis mokestis įpareigoja neprašyti tėvų aprūpinti grupes valymo bei kitomis priemonėmis. Meras prabilo apie norimas įdiegti naujoves, tokias kaip bekontaktis atsiskaitymas valgyklose, o ilgainiui ir išmaniąsias sistemas, kurių pagalba tėvai galėtų matyti, ką valgo jų vaikai, užsakyti maistą. Kalbėdamas apie nemažai pastangų pareikalavusį nuotolinį mokymą, P. Isoda pasidžiaugė geraisiais pavyzdžiais, tačiau atskleidė, kad yra ir blogųjų – kai kurioms mokytojoms taip ir nepavyko užmegzti nuotolinio kontakto su mokiniais ir vykdyti nuotolio ugdymo procesą bei paragino įstaigų vadovus skirti dėmesio tokių mokytojų apmokymui. Kaip svarbiausią priemonę įveikiant visus sunkumus, meras akcentavo komunikaciją. Tik kalbantis tarpusavyje ir dalinantis visa informacija su tėvais įmanoma sėkmingai susidoroti su laukiančiais iššūkiais ir įveikti kliūtis. Kalbėdamas apie švietimo įstaigos pertvarkos planą, P. Isoda akcentavo, kad konkurencijos dėl mokinių skaičiaus švietimo srityje būti negali. Konkurencija tobulinant metodiką, ugdymo kokybę yra sveika ir sveikintina, tačiau konkuravimas dėl mokinių skaičiaus, kai net mokytojai įsitraukia į mokinių paieškas, yra blogasis ir vengtinas pavyzdys.
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Alvydas Zdanys pasidžiaugė, kad per pirmąją pandemijos bangą, jo žiniomis, nesusirgo nei vienas pedagogas, darbuotojas ar mokinys. A. Zdanys prašė įstaigų vadovų pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kad nei vienam mokytojui nereikėtų pačiam jų ieškoti parduotuvėse ir vaistinėse.
Prof. habil. dr. Vilija Targamadzė švietimo bendruomenei buvo parengusi pranešimą „Bendrojo ugdymo mokykla: kur link?“ ir suteikė prasmingų ir vertingų žinių, verčiančių susimąstyti ar nusišypsoti. Profesorė labai taikliai apibūdino esamą situaciją, kai įstaigos privalo įgyvendinti visus saugos reikalavimus, nors kartais atrodo, kad net neįmanoma to padaryti: „Tik dėl to, kad esate teisus, dar nereiškia, kad aš klystu. Juk jūs nematėte gyvenimo iš mano pusės“.
Ugdymo proceso organizavimo galvosūkis
Pasitarime dalyvavę vadovai tikino, kad labiausiai švietimo bendruomenę neramina ugdymo procesą koreguojanti koronaviruso infekcija, kuri mokyklų vadovus ir pedagogus verčia sukti galvą, kaip nuo rugsėjo 1-osios tinkamai ir saugiai organizuoti ugdymo procesą.
Nauji teisės aktai reglamentuoja, kad moksleiviams pamokų metu nebus privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių, bet tai gali būti rekomenduojama tarp pamokų, jeigu mokykloje nėra galimybės atskirti moksleivių srautų. Mokytojai pamokų metu galės dirbti be apsaugos priemonių, jeigu išlaikys dviejų metrų atstumą iki vaikų, tačiau jeigu tokios galimybės nėra ar jie norės prieiti arčiau, turės dėvėti apsaugos priemones.
Vienas svarbiausių uždavinių mokymo įstaigoms – srautų valdymas, maitinimo organizavimas, mokinių pavėžėjimas, išlaikant visus saugos reikalavimus.
„Stengiamės į šiuos iššūkius žiūrėti kūrybiškai“, – kalbėjo Sūduvos gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė. „Parengėme ugdymo proceso organizavimo projektą visam rugsėjui. Dar tarsimės su savo bendruomene ir kai visos šalys sutars – dirbsime pagal jį. Be abejo, tik mokiniams sugrįžus į gimnaziją, galėsime pamatyti, kaip mūsų paruoštas planas veikia ir ką reikia tobulinti“. Audronė Vaičiulienė pasidalino su kolegomis savo įžvalgomis, mintimis, naujienomis bei planais. Savo pastebėjimus apie plane aptartas priemones išsakė ir pasitarime dalyvavę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.
Įžvalgomis ir nuogąstavimais pasidalino ir Totoraičio progimnazijos direktorė Gražina Jakovickienė bei Ryto pagrindinės mokyklos vadovas Vladas Klasavičius. Visų pasisakymuose jaučiama abejonė, kaip realybėje veiks teisės aktuose numatytos koronaviruso prevencijos priemonės ir kas nuo viruso užkrato apsaugos jau iš mokyklos išėjusius vaikus.
Kitokia Rugsėjo 1-oji
Visi įstaigų vadovai paisys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijų, siūlančių atsisakyti masinių Rugsėjo 1-osios šventės renginių. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, anot skyriaus vedėjo, joms turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.
Siūloma atsisakyti tradicijos, kai abiturientai į mokyklą palydi pirmos klasės mokinius. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šventėje negali dalyvauti karščiuojantys asmenys, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Svarbu, kad tiek Mokslo ir žinių dienai paminėti skirtos šventės, tiek ir pamokų metu būtų laikomasi saugaus atstumo. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, šventės dalyviai turėtų laikytis 1 m atstumu nuo vienas kito atviroje erdvėje ir 2 m atstumu uždarose patalpose. Jei tai neįmanoma, vyresni nei 6 metų mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai turėtų dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones: veido kaukes, respiratorius ar kt.
Pirmąsias mokslo metų pamokas patariama organizuoti atviroje erdvėje: mokyklos kieme, lauko klasėje, stadione ir pan., jei leis oro sąlygos. Jeigu prognozuojamas lietus, reikėtų iš anksto numatyti patalpas, kuriose galėtų susirinkti atskiros klasės.Jei pirmojoje pamokoje dalyvaus mokinių tėvai, jie turėtų dėvėti veido kaukes ar kitas priemones.
Per pirmąsias pamokas siūloma aptarti mokyklos taisykles, kurios šiemet bus kitokios dėl epidemiologinės situacijos, asmens higienos klausimus, fizinio atstumo laikymosi svarbą.
Marijampolės savivaldybės administracijos informacija