Inovacijų agentūra pradeda įgyvendinti „Lietuva 2030″ viziją pagal trimis misijomis grįstą programą. Viena iš misijų – „Sumani ir įtrauki e. visuomenė”, kuri sprendžia visuomenės atsparumo kibernetiniam saugumui iššūkius. Misijos įgyvendinimas grindžiamas verslo ir mokslo bendradarbiavimu – sutelkiant žinias ir verslumą viename kompetencijų centre.
Misijos „Sumani ir įtrauki e. visuomenė” įgyvendinimo sėkmė bus matuojama vertinant keturis rodiklius: gyventojų gebėjimą naudotis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, atpažinti vykdomas informacines atakas, pakilusiu kibernetinio saugumo indeksu, taip pat – išaugusia informacinių ir komunikacinių technologijų sektoriaus sukuriama pridėtine verte. Verslo ir mokslo organizacijos jau rugsėjo pabaigoje bus pakviestos burtis į konsorciumą šiai misijai įgyvendinti, pasiūlyto sprendimo įgyvendinimas prasidės kitų metų pradžioje, pirmųjų rezultatų tikimasi 2026 m., o poveikio – ilgalaikio.
„Keletą metų pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija tapo didžiuliu iššūkiu pasauliui, tačiau tuo pačiu – paskatino skaitmeninę transformaciją: jos metu itin išryškėjo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) poreikis ir plėtros galimybės. Įvairūs skaičiavimai pagrindžia, kad pandemijos sukelti iššūkiai ir visuomenės persiorientavimas skaitmenizacijos plėtrą per metus paspartino tiek, kiek įprastomis sąlygomis būtų užtrukę 8 metus. Deja, pagreitėjęs technologijų integravimasis į mūsų kasdienybę, neišvengiamai yra susijęs ir su padidėjusiais saugumo iššūkiais, kuriuos turime spręsti”, – teigia Paulius Petrauskas, Inovacijų agentūros Proveržio sričių departamento direktorius.
Grėsmė nacionaliniam saugumui auga
Kauno technologijos universiteto (KTU) dekanė doc. dr. Rita Butkienė pritaria, kad visuomenės pažeidžiamumas internetinėje erdvėje auga kartu su technologijų populiarumu.
„Nuolat plėtojamos informatikos ir ryšių technologijos (IRT) leido sukurti beribę elektroninę erdvę, be kurios mes neįsivaizduojame šiandieninio gyvenimo. Savarankiškai organizuojamų elektroninių paslaugų, vartotojui dedikuoto turinio sukūrimas ir naudojimasis, dalijimasis informacija, žiniomis, el. produktais daugeliui mūsų tapo pakankamai lengvai prieinama ir nesudėtinga. Tačiau tai atnešė ne tik naudą, bet ir grėsmes. Matome, kad beribėje elektroninėje erdvėje siekiama daryti žalingą poveikį visuomenės politinei, socialinei ir ekonominei aplinkai”, – teigia dekanė.
Pasak jos, pasinaudojant visuomenės pažeidžiamumu, technologijomis ir spragomis sistemose, priešiškos valstybės ar subjektai manipuliuoja informacija, apsunkina visuomenei reikšmingų sprendimų priėmimą, sutrikdo IT sistemų veikimą, o tuo pačių ir veiklos procesus. „Elektroninė erdvė dažnai tampa ir nusikaltimų, kaip, pavyzdžiui, vagysčių, neapykantos ar nesantaikos kurstymo, organizavimo vieta”, – pastebi R.Butkienė.2021 m. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas fiksavo 47 proc. išaugusių Lietuvai priešiškos informacinės veiklos atvejų skaičių. Ši tendencija tęsiasi ir šiemet – valstybinės svarbos įmonės susidūrė su didžiausio masto kibernetinėmis atakomis per pastarąjį dešimtmetį.
Atakuojamos ne tik viešosios valstybinės svarbos institucijos. Daugėja pasikėsinimų ir į privačių asmenų finansus bei santaupas sąskaitose. Pasak Lietuvos bankų asociacijos, 2021 m. iš lietuvių išvilioti 10,2 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2020 m.
Potencialo situaciją pagerinti yra
„Mes turime tapti pasauline skaitmeninių technologijų šalimi kūrėja – tik taip mes galėsime kalbėti apie gerovės valstybės sukūrimą”, – pažymi Milda Savickaitė, Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt” Inovacijų politikos vadovė.
Jos nuomone, vienas iš tų konkurencingumo šaltinių – glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas. „Verslas mato realias problemas ir kylančius iššūkius, o mokslas turi laisvesnes rankas eksperimentuoti, tirti ir bandyti inovatyvius sprendimus. Lietuvoje šio bendradarbiavimo potencialas vis dar nepakankamai išnaudojamas. Todėl labai tikimės, kad ši misija reikšmingai prisidės prie geresnio bendradarbiavimo, kas lems naujų, Lietuvoje sukurtų tarptautiniu mastu konkurencingų skaitmeninių technologijų ir jų produktų eksporto”, – viliasi M. Savickaitė.
„Infobalt” atstovės išsakytoms mintims antrina ir KTU dekanė. „Norint sumažinti grėsmes – reikia priimti didžiulį iššūkį, tačiau suvienijus žinias ir jėgas, verslas ir mokslas jį gali įveikti. Sukurti priemones, kurios leistų išvengti ar bent sumažinti šias grėsmes, yra didžiulis iššūkis.”
„Elektroninė erdvė yra labai dinamiška, ji nuolat plečiama, technologijos tobulinamos, sukuriami nauji produktai. Taip sudaromos sąlygos atsirasti naujiems šios erdvės naudotojų elgesio modeliams, įgūdžiams ir įpročiams. Todėl elektroninę ir informacinę erdvę reikia stebėti ir tirti tam, kad sukurti naujas informacinio poveikio ir nusikalstamos veiklos atpažinimo metodikas, įrankius ir kitas priemones. Tam būtina pasitelkti naujausius mokslo pasiekimus, praktikų žinias bei patirtį, technologines, teisines ir finansines priemones. Tik betarpiškas verslo ir mokslininkų bendradarbiavimas įgalintų rasti savalaikį problemos sprendimą, sukurti praktikoje veikiančių produktų ir taip pasiekti užsibrėžtų misijos tikslų”, – sako R. Butkienė.
Problemos koordinatoriaus vaidmens imasi Inovacijų agentūra
„Statistika kalba pati už save. Nedaryti nieko tiesiog negalime. Geopolitinė Lietuvos padėtis verčia būti visada pasiruošusiais ir budriais, kad ateityje šios rizikos būtų suvaldytos. Viską turimą – kompetencijas, infrastruktūrą ir finansavimą, reikia tik galutinių produktų, kurie būtų lengvai prieinami rinkoje, o jie atsiras verslo ir mokslo konsorciumų dėka”, – sako P. Petrauskas.
Pasa jo, misijų finansavimo programa yra efektyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo sprendimas, tai padės įveiklinti ir atnaujinant jau turimą infrastruktūrą, sukurti aktualius prototipus ir juos artimiausiu metu pristatyti rinkoje.
Dar šį rudenį startuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kuruojamas misijų projektas, kurį administruos ir įgyvendins Inovacijų agentūra. Projekto metu bus telkiami konsorciumai, kurie teiks sprendimus Nacionaliniame pažangos plane, skirtame Lietuvos vizijos įgyvendinimui, numatytiems tikslams įgyvendinti.
Konsorciumai, kviečiami teikti paraiškas šių tikslų sprendimams kurti, bus sudaryti iš mokslo, verslo ir kitų organizacijų, veikiančių kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitose srityse. „Sumanios ir įtraukios e. visuomenės” bei kitoms misijoms („Sumani ir klimatui neutrali Lietuva” ir „Inovacijos sveikatai”) iš viso skiriama 77,7 mln. Eur ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų.
