Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugos yra aktualios kiekvienam gyventojui. Ištikus bėdai, bet kuris asmuo gali kreiptis į medikus. Siekiant pagerinti ir nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę Lietuvoje, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (Santaros klinikos) mokslininkai atliko pacientų tyrimą, kuris parodė aktualiausias teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų problemas. Tyrimas atskleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo reikšmingą pokytį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vertinimui.
Kaip dažnai lietuviai kreipiasi į medikus
Lietuvos gyventojus galima vadinti aktyviais sveikatos sistemos naudotojais: apklausos duomenimis buvo nustatyta, kad maždaug pusei respondentų 2-3 kartus per metus prireikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, taip pat 44% tiriamųjų atsakė, jog pas pirminio lygio gydytojus (šeimos, vaikų ligų gydytojus, ginekologus, chirurgus) apsilanko bent kartą į metus – į juos dažniausiai kreipiasi vaikai, vyresnio amžiaus ir kiti nedirbantys piliečiai. Gydytojų specialistų konsultacijų bent kartą per metus prireikia daugiau nei pusei apklaustųjų, o specializuotų aukšto lygio paslaugų prireikia kas penktam respondentui. Didžioji dalis jaunesnio amžiaus piliečių (18-44 m.) dažniausiai kreipiasi dėl ūminių ligų, tuo tarpu vyresnio amžiaus piliečiai (55-64) dažniausiai kreipiasi dėl vaistų ar procedūrų skyrimo.
Mažiausiai Lietuvos piliečių lūkesčius atitinkančios paslaugos yra: 1) registracija, pateikimas pas gydytojus; 2) slaugytojų (įskaitant procedūros kabinetų) paslaugos; 3) gydytojų specialistų konsultacijos (antrinio lygio paslaugos). Vis dėlto galima teigti, jog didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų (SPP) atitinka pacientų lūkesčius: 5 iš 8 tyrimo metu vertintų paslaugų teigiamai įvertino daugiau kaip du trečdaliai respondentų. Taip pat 70 proc. respondentų konstatuoja, jog turėdami kontaktų su sveikatos priežiūros įstaigomis nesusidūrė su problemomis.
MRU Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė, prof. dr. Birutė Mockevičienė teigia, kad „mus kaip tyrėjus nustebino atotrūkis tarp pacientų lūkesčių ir esamos padėties, vertinant gydytojų bendravimą su pacientais. Apie 70 proc. respondentų mini dalykišką gydytojų elgesį, tačiau pasirodo, kad daugiau nei du trečdaliai pacientų pageidautų būtent dėmesingo ir empatiško bendravimo būdo.“ Taip pat apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė respondentų jaučiasi taip, tarsi gydantis gydytojas dažniausiai arba visai neatsižvelgia į paciento nuomonę, priimdamas sprendimus dėl tyrimų, gydymo metodo parinkimo.
Paslaugų prieinamumo vertinimas krito pandemijos metu
Pacientų nuomone, vertinant pirminės sveikatos priežiūros (PSP) prieinamumą ir kokybę pagal veiksnius, aukščiausiu balu (3,9 iš galimų 5) buvo įvertintas fizinis PSP prieinamumas. Organizacinis prieinamumas ir paslaugų teikimo greitis bei informacinis prieinamumas įprastomis sąlygomis įvertinti atitinkamai 3,4 ir 3,5 balų, tačiau šis vertinimas žymiai krito COVID-19 pandemijos metu. Tai byloja apie pacientų netenkinantį PSP teikimo perorganizavimą į nuotolinį paslaugų teikimo būdą ir galimai neveiksmingą pacientų informavimą apie paslaugų teikimo pokyčius. Du trečdaliai apklaustųjų labai gerai arba gerai vertina PSP medikų kompetenciją. Prasčiausiai iš visų veiksnių vertinama PSP fizinė aplinka (patalpos, infrastruktūra, medicinos ir diagnostinė įranga).
Pirminio, antrinio ir tretinio lygio SPP kokybės vertinimų vidurkis varijuoja nuo 3,4 iki 3,6 balų (iš maksimalių 5 balų). Šeimos gydytojų (pirminio lygio) paslaugas labai gerai arba gerai įvertino apie pusė respondentų (52,2 proc.), specializuotų aukšto lygio specialistų (tretinio lygio) paslaugas palankiai įvertino 57,6 proc. respondentų. Gydytojų specialistų (antrinio lygio) teikiamas paslaugas didesnė dalis (55,6 proc.) pacientų vertina vidutiniškai. Remiantis mokslininkų atliktos apklausos duomenimis galima teigti, kad Lietuvoje SPP teikimo sistema tyrimo atlikimo metu, pacientų požiūriu, vertinama kaip funkcionuojanti nepakankamai kokybiškai ir yra reikalingi pokyčiai.
Skirtingo amžiaus pacientai vertina skirtingai
Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingus SPP kokybės vertinimų skirtumus tarp skirtingų amžiaus grupių: pabrėžtina, kad pirminio ir antrinio lygio SPP jaunesni respondentai vertina labiau kritiškai, o aukščiausiai šių paslaugų kokybę vertina 65 m. ir vyresni asmenys. Tačiau tretinio lygio SPP kokybės vertinimai žemiausi 55–64 m. amžiaus grupėje, aukščiausi – kaip tik jaunesnių pacientų (18–24 m.) amžiaus grupėje.
Orientacija į pacientą laikoma vienu svarbiausių SPP kokybės aspektų, todėl labai svarbu, kad pacientų nuomonės tyrimai pagal paciento kelionės „stoteles“ būtų atliekami periodiškai, tokiu būdu sekant SPP sistemos veikimo pokyčių dinamiką ir sutelkiant dėmesį į svarbiausius tobulintinus SPP teikimo proceso komponentus.
Atliktas pacientų tyrimas – tai nuo 2020 m. liepos 15 d. vykdomo projekto „Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti“ dalis, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Projektą vykdo Mykolo Romerio universiteto (MRU) tyrėjai: Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Birutė Mockevičienė, Gyvenimo kokybės laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Vaida Servetkienė, taip pat VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto doktorantas Andrejus Černovas bei kiti VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Projektu siekiama sukurti vertinimo instrumentus ir juos įdiegti į elektroninę sistemą, kad bet kuris pacientas galėtų įvertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Taip pat ši sistema turėtų paskatinti pacientus išreikšti savo nuomonę apie gautas paslaugas ir patirtį sveikatos priežiūros sistemoje, o tai sąlygotų kokybiškesnes Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugas ateityje.
