Mokyklų sporto bazėms siūlomi nauji reikalavimai

Beveik 200 šalies mokyklų neturi sporto salių, o kai kuriose ugdymo įstaigose prie sporto salių esančių persirengimo kambarių, dušų nepakanka, kad pasibaigus užsiėmimams visi vaikai spėtų nusiprausti ir persirengti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti higienos normą, numatančią reikalavimus tiek naujai steigiamų, tiek jau veikiančių ugdymo įstaigų sporto salėms. Tikimasi, kad taip bus sudarytos palankesnės sąlygos švietimo tiekėjams priimti lankstesnius sprendimus įgyvendinant bendrojo ugdymo programas.

Siūlo diferencijuoti

Dabartinė higienos norma skelbia, kad mokyklos, planuojamos daugiau kaip 1 tūkst. mokinių, sklype turi būti įrengta ne mažesnė kaip 3 tūkst. kv. m futbolo aikštelė, ne mažesnė kaip 800 kv. m universali aikštelė lengvosios atletikos rungtims bei komandinėms sporto šakoms, bėgimo takas, o mokyklos, planuojamos iki 1 tūkst. mokinių, sklype – ne mažesnė kaip 2 tūkst. kv. m universali aikštelė. Naujai statomose mokyklose arba veiklą vykdyti pradedančiose ne mokslo paskirties pastatuose ar patalpose, atsižvelgiant į planuojamą mokinių skaičių, taip pat turi būti įrengiama viena arba daugiau sporto salių, o prie sporto salės abiejų lyčių atstovams atskirai turi būti įrengiami persirengimo kambariai, dušai, tualetai.

SAM siūlo diferencijuoti sporto salių ir aikštelių įrengimo normatyvus, kad tokie patys reikalavimai nebūtų taikomi ir pradinėms mokykloms, ir gimnazijoms. Be to, siekiama nustatyti minimalų bendrą naujai įrengiamos sporto salės plotą. Jei mokykla pradėtų vykdyti veiklą ne mokslo paskirties pastatuose ar patalpose, ji galėtų neįsirengti savos sporto aikštelės ir salės.

Taip pat siūloma nustatyti atskirus persirengimo organizavimo reikalavimus, susijusius su pradinių klasių mokiniais ir moksleiviais, ugdomais pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Numatoma, kad specializuotus persirengimo kambarius, dušus ir tualetus būtų privalu įrengti mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Pradinių klasių mokiniams būtų galima organizuoti persirengimą prieš fizinio ugdymo pamokas ir po jų tose pačiose patalpose, kuriose jie ugdomi, tačiau būtų privaloma užtikrinti, kad berniukai ir mergaitės galėtų persirengti atskirai.

Siūloma atsisakyti nuostatos, kad mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, persirengimo kambariai, dušai, tualetai privalo būti įrengiami prie pat sporto salių. Be to, norima nustatyti minimalų vienam mokiniui persirengimo kambaryje privalomą užtikrinti plotą – ne mažiau kaip 1,3 kv. metro.

SAM Sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Namajūnaitės teigimu, sporto salių, sporto aikštynų, sklypo dalies, skirtos mokinių poilsiui, ploto normatyvai, tualetų, dušų įrengimo prie sporto salės reikalavimai taikomi tik naujai steigiamoms mokykloms. Minimalaus vienam mokiniui persirengimo kambaryje privalomo užtikrinti ploto reikalavimas būtų taikomas ir naujoms, ir jau veikiančioms mokykloms. Tiesa, pastarosioms – nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

Salių tiesiog nėra

Iš daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos ugdymo įstaigų sporto salių neturi beveik 200 mokyklų. Daugiausia tai kaimų mokyklos.

„Mūsų mokyklos kūno kultūros mokytojai turi visas galimybes parodyti savo išmonę. Yra didelis, erdvus ir uždaras mokyklos kiemas, jame – daug įvairių įrenginių. Kai orai geresni, vaikai sportuoja ten. Tačiau kūno kultūros mokytojui kartais tenka keisti pamokos teminį planavimą ir pritaikyti jį prie gamtos kaprizų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šakių rajono Žvirgždaičių progimnazijos direktorius Gintautas Pranckaitis.

Anot jo, kai orų sąlygos neleidžia sportuoti lauke, kūno kultūros pamokos vyksta erdviuose ugdymo įstaigos koridoriuose. Tik pradinukams kai kurie užsiėmimai rengiami aktų salėje – iš jos išnešamos kėdes. „Mūsų mokykloje nėra patalpų, tinkamų sporto salei įrengti. Be to, prasmės tai daryti nėra – mokyklos laukia reorganizacija“, – dėstė G. Pranckaitis.

Ne tik kaimų mokyklos neturi sporto salių. Jos, pavyzdžiui, neturi nuo 1992 metų Kauno Šilainių mikrorajone veikianti P. Mašioto pradinė mokykla. Beveik 400 šios ugdymo įstaigos mokinių kūno kultūros pamokos rengiamos įvairiose Kauno miesto ir rajono sporto bazėse, su jomis mokykla yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis.

Privalu, bet…

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridaitienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog savo sporto salių neturinčios mokyklos privalo pasirūpinti, kad mokiniai turėtų kur sportuoti, nes fizinio ugdymo pamokos – privalomos.

„Ten, kur sporto salė yra, paprastai nesirūpinama vaikų sauga – neapsaugoti radiatoriai, nėra saugos priemonių ant langų, šviestuvų. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad mokyklose daugėjant mokinių atsirado nauja problema – sporto salės tapo per mažos, vienam vaikui sportuoti tenka per mažai ploto“, – pasakojo ji. Tokia problema aktuali ne tik sostinės ar kitų didmiesčių, bet ir mažesnių miestų mokykloms.

Pasak I. Skridaitienės, todėl nenuostabu, kad kai kurios ugdymo įstaigos ieško kitų salių, kuriose vaikai galėtų sportuoti. Taip daro ir mokyklos, visai neturinčios sporto salių. Mat neseniai higienos norma apskritai nereikalavo, kad mokyklose būtų sporto salė.

„Mokykla, turinti sporto salę ir leidžianti ja naudotis kitai mokyklai, privalėtų turėti du higienos pasus – ir leidžiantį joje sportuoti saviems mokiniams, ir leidžiantį tai daryti atvykusiesiems iš kitos mokyklos. Tik toks reikalavimas gali užtikrinti, kad fizinio ugdymo pamokos bus rengiamos saugiai“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja.

Kazys KAZAKEVIČIUS

„Lietuvos žinios“