Šiuolaikiniam jaunuoliui tenka gyventi pasaulyje, kuriame žemėlapiai sensta greičiau, nei spėjame juos perskaityti. Atsiranda naujos specialybės, o tradicinės – keičiasi, technologijos perbraižo darbo rinką, o pasirinkimų spektras tik plečiasi. Todėl nenuostabu, kad moksleiviai vis dažniau ieško ne vien atsakymų, ką studijuoti, bet ir kaip išmokti nebijoti nežinomybės.
Lapkričio 11 d. Marijampolėje vykusi konferencija „O kas po 12?“ subūrė įvairių sričių pranešėjus, kurie moksleiviams atvėrė skirtingus žvilgsnius į karjeros, finansų ir asmeninio augimo temas. Tarp jų – ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Marijampolėje veikiančios Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė, kurios pranešimas „Kelionė be žemėlapio: drąsa keistis“ sulaukė ypatingo dėmesio. Ji kalbėjo apie tai, ką šiandien jaučia daugelis jaunuolių, bet retai išdrįsta įvardyti: baimę rinktis, baimę suklysti ir baimę netilpti į tobulo pasirinkimo rėmus.
Apie tai, kaip atrasti kryptį, kai jos dar nematai, kaip priimti sprendimus nuolat kintančiame pasaulyje ir kaip auginti vidinę drąsą, kalbamės su dekane dr. Raimonda Bogužaite.
Jūsų pranešimas vadinosi „Kelionė be žemėlapio: drąsa keistis“. Ką ši frazė reiškia moksleiviams, kurie dar tik ruošiasi pasirinkti studijas ir planuoti savo ateitį?
Pavadinimas atspindi realybę, su kuria susiduria dauguma jaunų žmonių. Mums dažnai atrodo, kad turi būti aiškus kelias, tačiau gyvenimas nebūtinai klostosi tiesiai: jame gali atsirasti netikėtų galimybių ar iššūkių. Svarbiausia – nebijoti šių pokyčių ir suprasti, kad tai natūrali kelionės dalis. Net jei pasirinktas studijų kelias pasirodo ne toks, kokio tikėjaisi – tai vertinga patirtis, leidžianti dar aiškiau suprasti save.
Kiekvienas jaunas žmogus susiduria su pokyčiais ir neapibrėžtumu. Kaip moksleivis gali atrasti savo stipriąsias puses ir pasitikėti savimi priimdamas svarbius sprendimus?
Pagrindas – savęs pažinimas. Supratus savo stipriąsias ir silpnąsias puses tampame daug tvirtesni priimdami sprendimus ir dėl studijų ar profesijos. Rekomenduoju išbandyti kuo įvairesnes veiklas: būrelius, savanorystę, dalyvauti nevyriausybinėse organizacijose, atlikti praktikas. Būtent per patirtis atsiranda aiškumas, kas patinka ir kur norėtųsi tobulėti. Ir svarbu nepamiršti – aukštojo mokslo nereikėtų bijoti. Šiandien studentai turi daug lankstumo: galima keisti programą, kryptį, gilinti žinias skirtingose srityse – universitetas yra galimybių erdvė.
Nemažai jaunuolių jaučia spaudimą „pasirinkti teisingą kelią“. Ką patartumėte tiems, kurie dar nėra tikri, ką nori veikti ateityje?
Tai labai natūralu. Aš pati buvau iš tų, kuriems sekėsi ne vienas dalykas, todėl pasirinkimas nebuvo lengvas. Jei jaunuolis jau daug ką išbandė, bet vis dar abejoja, rekomenduoju rinktis tai, kas šiuo metu labiausiai artima širdžiai. Svarbu suprasti: joks pasirinkimas nėra galutinis. Jei pradėtos studijos nesuteikia džiaugsmo ar neatitinka lūkesčių, kryptį galima koreguoti. Universitetai tam turi sąlygas ir palaikymą. Svarbiausia priimti sprendimus, kurie iš tiesų priklauso tau, o ne aplinkiniams.
Ar galite pasidalinti konkrečiais patarimais, kaip pasiruošti studijoms ir savarankiškam gyvenimui dar būnant moksleiviu?
Dar mokykloje verta ugdyti savarankiškumą: mokytis planuoti laiką, valdyti savo pasirinkimus, suprasti finansus, prisiimti atsakomybę už kasdienes užduotis. Taip pat svarbu mokytis priimti nesėkmes – suprasti, kad klaidos yra normalu ir jos padeda augti. Studijose sėkmė dažnai priklauso nuo gebėjimo mokytis savarankiškai ir nuosekliai.
Kartais jaunam žmogui reikia drąsos priimti pokyčius ar rizikuoti. Kaip lavinti vidinę drąsą ir nebijoti nesėkmių?
Drąsa atsiranda per patirtį ir nuolatinį darbą su savimi. Kai žinai savo vertybes ir kryptį, nepavykę bandymai tampa natūralia kelio dalimi, o ne tragedija. Siūlau pradėti nuo mažų iššūkių, kurie padeda išbandyti save saugioje aplinkoje. Labai svarbu turėti palaikančią aplinką – mokytojus, draugus, bendraminčius, kurie gali padrąsinti ir įkvėpti.
Ką moksleiviai galėtų pradėti daryti jau dabar, kad lengviau pasiruoštų studijoms?
Svarbiausia – išmokti mokytis. Universitetas suteiks galimybes, žinias, praktikas ir palaikymą, tačiau rezultatai labai priklausys nuo asmeninių pastangų. Verta jau dabar pradėti tobulinti įvairius įgūdžius: nuo analitinio mąstymo iki kūrybiškumo, nuo kalbų iki duomenų raštingumo. Kuo platesnis pažinimo laukas, tuo lengviau bus įsilieti į studijas ir atrasti savo kryptį.
