Nuo šių metų rugsėjo mėnesio savivaldybės galės lengviau pasirūpinti žmonėmis, kuriems būtinas socialinis būstas. Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto.
Didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai.
Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
„Atsiradusi galimybė pernuomoti būstą padės pasiekti tris svarbius tikslus. Viena vertus, tai leis savivaldybėms greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Negalime leisti, kad gyventojai metų metus lauktų galimybės apsigyventi socialiniame būste. Antra vertus, tai palanku ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti. Trečia, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai”, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisės akto pakeitimams 2019 metais valstybės biudžete papildomai skirta 1,3 mln. eurų. Iš viso paramai būstui įsigyti ir išsinuomoti šiems metams skirta 6,5 mln. eurų.
Remiantis teisės aktais, dėl socialinio būsto nuomos nuo rugsėjo galės kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar, nes riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 proc.
Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas.
Dar vienas įstatymo projektu siūlomas pakeitimas, kad savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.
Kada 2-3 asmenų šeima gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti?
- Parama būstui įsigyti (kreditas ir nuoma su išsipirkimu) – kai šeimos pajamos per mėnesį neviršija 1504 eurų.
- Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija – kai šeimos pajamos per mėnesį svyruoja tarp 1077-1240 eurų.
- Socialinio būsto nuoma – kai šeimos pajamos per mėnesį siekia 813-925 eurus.
- Socialinio būsto nuomos mokestis mažinamas – kai šeimos pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui neviršija 183 eurų.
Pastaba: didesnė pajamų riba yra šeimai, gyvenančiai Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, o mažesnė – kitose savivaldybėse.
Kada vienas gyvenantis asmuo gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti?
- Parama būstui įsigyti (kreditas ir nuoma su išsipirkimu) – kai asmens pajamos per mėnesį neviršija 1077 eurų.
- Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija – kai asmens pajamos per mėnesį svyruoja tarp 518-630 eurų.
- Socialinio būsto nuoma – kai asmens pajamos per mėnesį siekia 406-467 eurus.
- Socialinio būsto nuomos mokestis mažinamas – kai asmens pajamos per mėnesį neviršija 183 eurų.
Pastaba: didesnė pajamų riba yra asmeniui, gyvenančiam Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, o mažesnė – kitose savivaldybėse.
Kas dar nauja įstatymuose:
- Nustatoma, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį. Nors Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, bet ją galima sudaryti užsienyje.
- Įtvirtinama, kad šeimos nariais nereikalaujant teismo sprendimo gali būti laikomi neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai ar rūpintojai su globojamais asmenimis, kuriems nustatyta globa ar rūpyba. Tai svarbu, kai šeima pretenduoja į paramą, o jos pajamos vertinamos atsižvelgus į šeimos narių skaičių.
- Šeimos nariais būtų laikomi ir nesusituokę, savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, jeigu jie mokosi bendrojo ugdymo, aukštojoje ar profesinio mokymo mokykloje.
- Prie šeimos priskiriami ir kartu gyvenantys sutuoktinių ar asmens tėvai, jeigu jie nurodomi prašyme.
- Išperkamoji būsto nuoma tampa lygiaverte subsidijoms kreditui gauti, todėl padidinama pajamų riba, iki kurios galima pretenduoti į valstybės paramą išperkamajai nuomai ar subsidijas kreditui. Taip norima padėti ilgainiui įsigyti būstą žmonėms, kurie patys vieni neturi finansinių galimybių, bet yra pajėgūs tai padaryti su valstybės parama. Subsidijos kreditui lieka tokios pat, kokios nustatytos šiuo metu – 10-20 proc.
- Panaikinami „spąstai”, kai asmuo negali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, nes viršija nustatytus pajamų dydžius, bet dar negali pasinaudoti valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu ar nuomos mokesčio dalies kompensacija, nes gauna per mažai pajamų.
- Žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, ketinama nustatyti galimybę per 3 metus „sugrįžti” į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, užskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
- Skiriant socialinį būstą norima užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei 9 metų vaikai ar vyresni nei 9 metų vaikai nuo tėvų.
- Jeigu savivaldybės išnuomotame socialiniame būste gyvenantis žmogus ar jo šeimos narys tampa neįgalus ir jam ar šeimos nariui turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas būstas, toks socialinis būstas turi būti suteikiamas nesilaikant eiliškumo.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
Išperkamoji nuoma
