Pykinimas, sunkumas ryti, rėmuo, prastas burnos kvapas, krūtinės ar skrandžio skausmai – tik dalis simptomų, sukeliamų gastroezofaginiu refliuksu vadinamos ligos. Statistika rodo, kad pasaulyje su refliuksu susiduria net iki 25 proc. gyventojų, o prie to prisideda greitas gyvenimo tempas, neteisinga mityba, žalingi įpročiai bei dažnai patiriamas stresas.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis įvardija, kad daugelis pacientų griebiasi greitų būdų numalšinti nemaloniems simptomams, tačiau dažnai nesusimąsto, kad nekeičiant gyvenimo būdo ir neeliminuojant ligą sukėlusių priežasčių, savijauta gali ne tik suprastėti, bet ir virsti dar didesnėmis sveikatos problemomis.
Ne visi įtaria, kas slepiasi už simptomų
Vaistininkas D. Auškalnis paaiškina, kad gastroezofaginis refliuksas yra būklė, kada apatinis stemplės raukas, vadinamas sfinkteriu, tinkamai neužsiveria ir skrandžio turinys patenka atgal į stemplę. Ši liga gali išsivystyti dėl daugybės skirtingų priežasčių: vieniems nemalonius simptomus nulemia anatominiai, kitiems – gyvenimo būdo veiksniai.
Pasak jo, refliuksą gali lemti įvairios priežastys, pavyzdžiui, apatinis stemplės rauko nepakankamumas arba diafragmos stemplinės angos skrandžio išvarža – tai anatominiai veiksniai. Visgi D. Auškalnis pažymi, jog dažniau refliuksas pasireiškia dėl netinkamų paties žmogaus įpročių, tokių kaip nesubalansuota mityba, dažnas citrusinių vaisių, aštraus, kepto ar riebaus maisto vartojimas, vėlyvas valgymas ar persivalgymas. Nemenką įtaką daro ir gazuotų gėrimų bei alkoholio vartojimas, tiek tradicinių, tiek elektroninių cigarečių rūkymas, didelis stresas, antsvoris, kai kurių vaistų vartojimas.
„Neretai į vaistinę užsukę pacientai mano, kad refliukso požymiai yra rėmuo ir rūgštus skrandžio turinio atpylimas į gerklę. Vis dėlto, refliuksas gali pasireikšti ir kitais simptomais, tokiais kaip lėtinis sausas kosulys, pilvo pūtimas, balso užkimimas, krenkštimas, gerklės skausmas ir perštėjimas. Kai kurie žmonės jaučia ir sunkumą viršutinės pilvo dalies srityje, skausmą širdies plote, pasunkėjusį ar skausmingą rijimą, neretai pasireiškia ir blogas burnos kvapas“, – vardija vaistininkas ir priduria, kad pasitaiko atvejų, kada pacientai nė neįtaria, kad jiems yra refliuksas, nes jaučiamus simptomus painioja su kitomis sveikatos būklėmis.
D. Auškalnis įspėja, kad ignoruojant simptomus pamažu ne tik prastėja paties žmogaus savijauta, bet gali grėsti ir kitų, antrinių būklių išsivystymas. Kai kuriems pacientams atsiranda kvėpavimo sutrikimai, laringitas ar lėtinis kosulys, gali kilti stemplės susiaurėjimo ar uždegimo rizika. Dėl įvairių stemplės pokyčių, taip pat išauga ir vėžinių susirgimų tikimybė.
Daug ką galime pakoreguoti patys
Pajutus pirmuosius refliukso simptomus, vaistininkas ragina pradėti nuo mitybos ir kasdienių įpročių korekcijų. Anot jo, patartina valgyti dažniau, tačiau mažesnėmis porcijomis, rinktis visavertį, bet skrandžio neerzinantį maistą, riboti arba visai atsisakyti kitų refliuksą skatinančių veiksnių (negulėti, nesilankstyti ir neturėti didelio fizinio krūvio po valgio), taip pat valdyti stresą.
„Lengviems refliukso simptomams gydyti gali būti skiriami rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Įprastai antacidiniuose vaistuose veikia dviejų ar daugiau metalo druskų, pavyzdžiui, aliuminio, magnio ir kalcio druskų kombinacija. Tačiau taip pat yra veiksmingų ir greitai veikiančių vaistų su natrio bikarbonatu ar protonų siurblių inhibitoriais. Pastarųjų veikliosios medžiagos dažniausiai yra omeprazolis, pantoprazolis, esomeprazolis, lansoprazolis, dekslansoprazolis, kurios slopina skrandžio rūgšties jonų pernašos sistemos – siurblio – aktyvumą“, – paaiškina „Camelia“ vaistininkas.
Visgi, jei simptomai kartojasi ar tampa sunkesni net ir stengiantis koreguoti kasdienius įpročius, D. Auškalnis rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs reikalingus tyrimus ir atitinkamą gydymą.
Diskomfortą sumažinti gali organizmo stiprinimas
Vaistininkas D. Auškalnis sako, kad kovojant su refliuksu prie geresnės savijautos prisidėti gali ir maisto papildai, kurių sudėtyje yra magnio alginato – natūraliai iš jūros dumblių išgaunamo elemento. Jis, patekęs į skrandį, sukuria ilgalaikį, fizinį barjerą ir saugo stemplę nuo diskomfortą žmogui sukeliančių simptomų. Stemplės-skrandžio gleivinei naudingas maisto papilduose randamas chondroitino sulfatas, kuris prilimpa prie skrandžio sienelių ir taip jas apsaugo izoliuodamas nuo skrandžio sulčių poveikio.
„Išgirdus refliukso diagnozę, naudingu gali tapti ir alavijas, pasižymintis skrandį apsaugančiomis savybėmis. Alavijas turi mukopolisacharidų – į želė panašios medžiagos, įeinančios į tarpląstelinį jungiamąjį audinį, kurį sudaro plėvelė, sauganti nuo rūgščių ar dirginančių medžiagų. Taip pat teigiamai veikti gali vaistinių ožragių sėklos, kurios turi rūgščią skrandžio terpę palaikančių savybių“, – priduria D. Auškalnis.
Anot jo, labai svarbu suprasti ir tai, kad, kad maisto papildai neatstos subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo – būtent tam pirmiausiai ir ragina skirti dėmesio vaistininkas, sužinojus apie refliuksą.
