Nepriklausomybės laikotarpį įamžinęs R. Linionis: jaučiu apmaudą, kad nedalyvavau sausio 13-osios įvykiuose, bet tos nakties aukoms norėčiau padėkoti.
„Sausio 13-oji per skaudus įvykis, kad jis būtų pateikiamas bet kur ir bet kada“, – sako fotografas Romas Linionis. Pašnekovo teigimu, nei politikai, nei kiti visuomenės nariai neturėtų to išnaudoti savo labui. Yra aukos, išlietas kraujas“, – dėsto marijampolietis.
Minint trisdešimt trečiąsias sausio 13-osios metines gali pasirodyti, kad šioje istorijoje jau viskas pasakyta, parodyta. Štai prieš kelerius metus istorinėje byloje buvo padėtas taškas – nuteisti Lietuvoje sulaikyti kaltinamieji, o kitiems už akių dar 2019 metais buvo išduoti Europos arešto orderiai.
„Aš manau, kad jau viskas parodyta. Teko bendrauti su tos nakties įvykius įamžinusiais fotografais, tad, manau, kad visi archyvai atskleisti, nebent jie patys apsisprendė kažko nerodyti“, – tinklalaidėje „Tapatybės vizija“ pasakoja Romas Linionis.
Pats fotografas iki šiol gailisi, kad tą naktį nebuvo Vilniuje. Čia apsilankė tik po tragiškų įvykių.
„Būsena buvo itin sunki. Žinojome, kad jie išvažiavo į kareivines. Bet tai juk dar nieko nereiškė. Galų gale, dabar matome, kas darosi. Patraukti karinę techniką vieną kitą kilometrą, tai dar nieko nereiškia. Juolab, kad tais laikais fotografai buvo vieni pirmųjų, kurie nukentėdavo. Požerskis neryškintas juostas siųsdavo į Vokietiją, kad tik niekas nespėtų atimti“, – tęsia pašnekovas.
Kalbant apie sausio 13-osios įvykius, pirmiausia, žvelgiama į tai, kas vyko Vilniuje. Romo Linionio nuomone, tai daroma ne veltui:
„Provincijoje nieko reikšmingo tuo laiku nevyko. Marijampolėje buvo pastatytos barikados, tačiau nebuvo jokių tankų, kaip kai kas teigia“, – tikina pašnekovas. Fotografas priduria, kad, jei sostinėje viską nuosekliai galima sudėlioti į laiko rėmus, tai Suvalkijoje situacija buvai visai kitokia.
„Tuo metu prasidėjo paminklų partizanams statymo darbai, išlindo praeities liudijimai. Vietiniai laikraštininkai visur skubėjo, stengėsi viską kuo skubiau įamžinti. Nebuvo net laiko susimąstyti, kas, iš tikrųjų, vyksta , – pasakoja Romas Linionis.
Prieš kelerius metus fotografas iš Marijampolės Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė originalių dokumentų kolekciją, kurią sudaro daugiau kaip 7000 sąlyginių vienetų dokumentų. Juose įamžinti 1988–1997 m. daugiausia Marijampolėje ir jos apylinkėse vykę Lietuvos nepriklausomybę remiantys mitingai, piketai, partizanų ir politinių kalinių, Lietuvos istorijai svarbių asmenų atminimui skirtų paminklų kūrimo darbai ir atidengimo iškilmės, minėjimai.
„Marijampolėje mano archyvai nereikalingi“, – pabrėžia pašnekovas.
Apie Sausio 13-ąją, kaip Atgimimo pradžios tašką, to laikotarpio žmones, kurie nepilnai atskleidė tiesą, ir kodėl šia data bandoma manipuliuoti pokalbis su fotografu Romu Linioniu.
Tinklalaidėje „ Tapatybės vizija“ išgirsite:
0:00 – Fotografo kelias;
01:55 – Nepriklausomybės kovų įamžinimas;
03:00 – Fotoparatas kaip ginklas;
04:10 – Kas vyko provincijoje Sausio 13-ąją?
07:00 – Ar dar liko ką visuomenei pasakyti apie Sausio 13-osios įvykius?
08:55 – Akimirkų fiksavimas Suvalkijoje;
12:40 – To laikotarpio nuotraukos;
14:25 – Regionuose skambėjusios kalbos;
17:30 – Romo Linionio santykis su sausio 13-ąja;
18:15 – Nuotraukų atidavimas į archyvą;
19:45 – Nusivylimas dėl nedalyvavimo sausio 13-osios įvykiuose Vilniuje;
22:15 – Kodėl atsiranda bandymų manipuliuoti šia data?
26:55 – Pirmųjų Nepriklausomybės dienų dvasia šiais laikais;
28:25 – Jaunimo santykis su šia data ir kartų susidūrimai;
33:00 – Apie dezinformacijos suklaidintus žmones;
36:25 – Laisvė kaip apjungianti jėga;
37:40 – Valstybės kelias Romo Linionio akimis;
40:42 – Dar apie jaunąją kartą;
43:10 – Svarbiausia gyvenimo nuotrauka;
44:40 – Skirtumas tarp fotomenininko ir fotografo;
46:35 – Tapatybės paieškos sausio 13-osios fone;
47:40 – Laikrodžio atsukimas daugiau nei trimis dešimtmečiais atgal;
50:40 – Kaip keisis sausio 13-osios data?
Tinklalaidę klausytis galite čia
