Marijampolės FK „Sūduvos“ legionierius iš Belgijos Olivje Romensas (Olivier Rommens) jau antrus metus yra vienas iš komandos lyderių ir šį šeštadienį sužaidė tikrai geras rungtynes. Būtent jo įvartis pirmajame kėlinyje su FK „Panevėžiu“ leido Marijampolės komandai atsitiesti prieš A lygos lyderius.
Kovingumu pasižymintis saugas po rungtynių duotame interviu atrodė gerokai apipešiotas, bet tikrai laimingas. Šia proga skelbiame ir išsamesnį interviu su žaidėju.
Kaip atrodė karjeros pradžia? Nuo kelių metų žaidi futbolą?
Futbolą pradėjau žaisti būdamas 5-6 metų Belgijoje. Iš pradžių žaidžiau savo kaimo klube vietinėje lygoje, perėjau į geresnį klubą 1 divizijoje. Kai buvau 10 metų, persikėliau į Olandiją, kur žaidžiau su PSV Eindhoven jaunimo komandomis.
Gal gali palyginti kaip dirbama su jaunimu Lietuvoje ir Olandijoje?
Gerai situacijos Lietuvoje nežinau, bet Olandijoje tikrai gerai pasirūpinama jaunimu, yra geros sąlygos tobulėti. Jaunimo trenerių lygis labai geras, jie suinteresuoti jaunimo pažanga, geros sąlygos tėvams, vaikai paimami iš namų ir parvežami, pasirūpinama jų aprangomis (pvz., jei Belgijoje tėvams reikėdavo patiems plautis vaikų drabužius, tai Olandijoje tėvams visiškai nieko nereikia daryti).
Kaip atrodo tavo įprasta diena Marijampolėje?
Paprastai kiekvieną dieną treniruojamės. Atsibundu apie 8 val., papusryčiauju, po 9 val. vykstu į klubą, turime bendrus susirinkimus, video peržiūras, vyksta apšilimas, treniruotės ir galiausiai valgymo metas. Manau klubas viską suorganizuoja tikrai labai gerai. Vėliau keliauju namo, studijuoju, stengiuosi naudingai praleisti laiką. Diena prabėga greitai, belieka vakarienė ir laikas miegoti.
Tai jokio Playstation’o…?
Playstation’a turiu (juokiasi), bet žaidžiu epizodiškai, savo laiką galiu panaudoti ir geriau.
Pastaruoju metu komandoje įvyko pasikeitimų, yra naujas treneris. Kokia tavo nuomonė apie Migelį, gal gali jau palyginti su Viktoru?
Abu treneriai turi savo stipriąsias puses, aišku, su naujuoju treneriu pradėjom žaisti tikrai gerai, surinkome daug taškų. Migelis pakeitė kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, persirengimų kambaryje siekia artimesnio komandos bendravimo, bandoma ugdyti komandinė dvasia. Tai veikia ir tai yra labai svarbu. Belieka tikėtis, kad ir toliau taip gerai eisis.
Kalbant apie A lygą – tikslas būti čempionais?
Tikrai taip (juokiasi). Pradėjom buksuodami, bet dabar neblogai sekasi ir jei taip žaisime, tikrai kovosime dėl čempionų titulo.
Komandoje daug įvairių tautybių žaidėjų, kaip sekasi bendrauti ar nėra kalbos barjero? Su kuo geriausiai sutari?
Kalbos barjero tikrai nėra, visi kalba angliškai, su tuo viskas gerai. Yra nemažas pliusas turėti kolegų su įvairiomis patirtimis, tau pačiam tai yra naudinga. O daugiau laiko praleidžiu su Nikola Taraveliu, jis pats yra iš Prancūzijos, turi brolį iš Belgijos, tad turim daug bendro. Aišku, galiu sutarti su visais žaidėjais, čia jokių problemų nėra.
Dar kalbant apie laisvalaikį, ar tenka keliauti po Lietuvą, kokie įspūdžiai?
Mano draugė iš Lietuvos gerai žino šalį, tad kartu keliaujam ir į Druskininkus, ir į pajūrį, taip pat į Vilnių ar Kauną, Lietuvoje yra daugybė gražių vietų.
Kokie įspūdžiai apie Marijampolę? Apie vietinius žmones?
Marijampolė tikrai labai patinka, Jūs čia viską turite, geras miestas žaisti futbolą. Taip pat nėra kažkokių pašalinių dalykų, kurie trukdytų susitelkti į futbolą. Lietuviai komandoje yra atviri, puikiai bendraujantys, su kovotojų mentalitetu, tokio nusiteikimo dėka, mano manymu, ir turėjome gerą sezoną pernai.
Pasižymi ir pats kovingumu, aktyviai, kibiai žaidi gynyboje. Tai daugiau tavo asmeninis stilius ar tokie trenerio nurodymai?
Aha, sakyčiau šiek tiek abu variantai, tai ir mano stilius, ir treneris to prašo iš mūsų visų.
Kokia komanda tau patinka labiausiai? Kokia lyga labiausiai domiesi? Kokie žaidėjai įkvėpė tave ir tau patinka?
Premier lyga patinka labiausiai, dvasia stadionuose tiesiog nepakartojama. Mėgstamiausia komanda man visada bus Barselona, patinka ir komanda, ir žaidimo stilius. Visada patiko Zidanas, aišku ir Mesi, bet jeigu imti kaip asmeninį pavyzdį į ką aš lygiuočiausi, tai artimiausi savo stiliumi galėtų būti N. Konte arba M. Kovačičius iš Čelsio.
Ar dažnai grįžti namo į Belgiją?
Treniruotės intensyvios, tad į Belgiją keliauju kas keli mėnesiai, būna smagu pamatyti tėvus, per tiek laiko jų pasiilgstu.
Kokia nuomonė apie karą? Ar nebaisu būti Lietuvoje šiuo metu?
Tikrai situacija nepateisinama ir nepaaiškinama sveiku protu. Draugė vis tai daug seka ir pergyvena dėl to. Belgijoje mes tos patirties su SSRS neturėjome tiek, kiek jos turi lietuviai. Labai keista, kad šiame amžiuje tokie dalykai dar gali vykti. Tikiuosi, kad situacija greitai pagerės.
Dėkoju už pokalbį!
Paulius Liškauskas
