Prasidėjus šaltajam metų laikui, kai lauko oro vidutinė trijų parų iš eilės temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10 laipsnių šilumos, pradedamas šildymo sezonas. Įpusėjus šildymo sezonui, dažnai gyventojai susiduria su iškilusia problema – nepakankama oro temperatūra gyvenamosiose patalpose.
Oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis – tai parametrai, sudarantys mikroklimatą. Atkreipiame dėmesį, kad tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Esant nepalankiam mikroklimatui, ypač žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei, nevėdinamose patalpose paprastai nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis, o tai yra puiki terpė plisti infekcinėms kvėpavimo takų ligoms. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto dioksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos žmogaus organizmui medžiagos. Tai neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė 35 – 60 procentų, oro judėjimo greitis – 0,05 – 0,15 m/s. Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui 0,1 m ir 1,1 m aukštyje ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas. Temperatūra yra svarbi ne tik termometro stulpelyje, esančiame suaugusio žmogaus akių lygyje, bet ir 0,1 m nuo grindų. Tai svarbu, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja lėtinės sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi. Nereikėtų pamiršti bent retkarčiais išvėdinti patalpas. Jas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu po truputį ilgą laiką. Plačiai atidarę langą trumpą laiką patalpas išvėdinsite daug geriau, negu šį laiką laikydami atidarytą orlaidę. Greičiausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį. Vėdindami patalpas ne tik pašaliname nemalonius kvapus, dulkes, bet ir mikrobus bei virusus, oras jose tampa švarus ir grynas.
Jei gyvenamųjų patalpų temperatūra mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normoje, pirmiausiai reikėtų patikrinti, ar gyvenamosios patalpos langai sandarūs, durys ar radiatoriai yra tinkami naudojimui bei ar sienose nėra įtrūkimų. Įsitikinus, kad patalpos yra pakankamai apšiltintos, gyventojai turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę ar daugiabučio namo savininkų bendriją. Įmonė arba bendrija turi užtikrinti šių parametrų atitikimą teisės aktams.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Marijampolės departamento informacija
