Skaičiuojama, kad žmogus per gyvenimą dirbdamas praleidžia 90 tūkst. valandų, tad darbo aplinka ir kolegos tampa itin svarbiu faktoriumi mūsų psichikos sveikatai.
Norint sukurti ir išlaikyti gerą atmosferą darbe, reikalinga atkreipti dėmesį ne tik į savo, bet ir aplinkinių kolegų emocinę būseną. Psichikos sveikatos dienos proga „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip reikėtų atpažinti sunkumus patiriančius kolegas ir kokias būdais jiems galime padėti.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad su stresu ar kitomis sunkesnėmis situacijomis susiduriame, kai mums iškyla iššūkiai, kuriems suvaldyti neturime pakankamai resursų. Anot jo, natūralu, kad šios emocijos mus lydi visur – namie, darbe ar draugų rate. Specialistas tikina, kad darbo aplinkoje susidūrus su kolegų pervargimu, perdegimu ar kitais sunkiais išgyvenimais, labai svarbus žmogiškasis ryšys.
„Sunkių emocijų vengti nerekomenduojama, kad ir kokios jos būtų, kadangi kiekviena iš jų kažką parodo apie mus. Dalijimasis emocijomis su kolegomis gali ne tik sukurti tam tikrą tarpusavio ryšį, bet ir padėti įvardinti konkrečias sunkumų priežastis, o galbūt ir galimus sprendimo būdus“, – bendravimo svarbą akcentuoja jis.
Stresą signalizuojantys ženklai
Anot M. Kriščiūno, net keli požymiai gali rodyti, kad kolega patiria stresą: apie patiriamas sunkesnes emocijas gali signalizuoti ne tik pasikeitęs elgesys darbe, bet ir tam tikri fiziniai požymiai. Pasak specialisto, kiekvienas žmogus su sunkesnėmis emocijomis tvarkosi individualiai, tad tai gali pasireikšti labai skirtingais būdais. Psichologas pabrėžia, kad pastebėjus pirmuosius požymius, svarbiausia žmogaus tiesiogiai paklausti, o ne spėlioti ir daryti išankstines išvadas.
„Vienas iš stresą rodančių požymių gali būti pasikeitęs žmogaus elgesys darbe – energingas kolega staiga tampa pasyvus. Taip pat patiriamą stresą gali rodyti besikeičiančios intensyvesnės emocijos, kaip susierzinimas ar pyktis. Jeigu sunkumus sukelia ne darbas, o kitos priežastys, žmogus gali dar labiau įsitraukti į darbus ir taip atsiriboti nuo kitų. Stresas gali pasireikšti net ir per fizinius požymius, kaip galvos skausmai, apetito praradimas, arba per emocinį intensyvumą, kaip sunkesnės mintys bei apatija“ , – aiškina jis.
Įvertinti santykį ir savo pajėgumus
Psichologo teigimu, geriausia, ką galime padaryti – parodyti žmogui, kad esame šalia ir pastebime jo patiriamus sunkumus. Anot jo, svarbu klausyti paties žmogaus ir pasitikėti tuo, ką jis sako. M. Kriščiūnas akcentuoja, kad prieš siūlant pagalbą, būtina įsivertinti ne tik savo pajėgumus, bet ir santykį su tuo žmogumi.
„Galime pradėti nuo paprasčiausio dalyko – pasakyti kolegai, kad matome pokyčius jo elgesyje ir pasiteirauti, ar galime jam kažkuo padėti. Čia galioja ir dar viena svarbi taisyklė – prieš padedant kitam, reikia pasirūpinti savimi. Jeigu pats šiuo metu išgyvenu sunkesnes emocijas arba neturiu resursų padėti kitam, galiu net labiau jam pakenkti. Galbūt esame pajėgūs tik pastebėti problemą ir pranešti apie tai kitiems – ir toks žingsnis reiškia labai daug“, – tikina psichologas ir akcentuoja, kad siekiant padėti, reikėtų vengti esminių klaidų.
Nespręsti už kitą žmogų, ko jam reikia. Siekiant padėti kolegai, nereikėtų persistengi pačiam išsigalvojant, ko tam žmogui reikia. Jeigu vienas būdas padeda jums, nereiškia, kad jis bus naudingas kitam. Svarbu suprasti kito žmogaus poziciją ir kartu su juo atrasti, kas jam galėtų padėti šioje situacijoje.
Neskirti papildomų užduočių. Kartais žmonėms suveikia instinktas stresą patiriančiam kolegai duoti dar daugiau atsakomybių ar papildomų užduočių, kad jis neturėtų laiko galvoti apie tai. Svarbu neužkrauti žmogaus daugybe dalykų – tai galioja kalbant tiek apie darbus, tiek apie raminančias veiklas, kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.
Nelikti abejingais. Kolegos yra vienas svarbiausių darbo veiksnių – jeigu mes abejingai žiūrėsime į jų emocinį gyvenimą, dirbti ilgalaikėje perspektyvoje bus nesmagu. Jeigu ir mums patiems po kurio laiko bus sudėtinga, norėsime, kad mums kažkas padėtų.
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ jau 13 metų finansiškai remia „Jaunimo liniją“, o nuo 2014 m. lėšas skiria šios organizacijos savanorių pritraukimui bei jų mokymams.
