Egzaminai – ne tik psichologiškai mokiniui sunkus išbandymas, bet ir etapas, kurio sėkmė ar, deja, nesėkmė, daro lemiamą įtaką profesinėms galimybėms ateityje. Siekiant, jog iš valstybinio biologijos egzamino gautas įvertinimas atitiktų turėtus lūkesčius, svarbu kuo greičiau pradėti nuosekliai tam ruoštis. Tokioje situacijoje labai vertingą pagalbą gali suteikti ir korepetitorius, žiūrintis į mokinį, kaip į asmenybę su turimomis žiniomis, jų spragomis, taip pat, ne mažiau svarbu, individualiu mokymosi stiliumi, tempu ir pan.
Kartu su „Gamtos mokyklos“ biologijos korepetitorė Minginte išskyrėme kelis patarimus, kurie, tikimės, bus naudingi ruošiantis valstybiniam biologijos egzaminui.
Susipažinimas su egzamino turiniu bei ankstesnių metų užduotimis. Biologijos egzamino turinys, tai yra – šį sudarančios temos bei struktūra (uždari ir atviri klausimai) – ne kažkokia valstybinė paslaptis, o viešai prieinama informacija, su kuria susipažinimas turėtų tapti vienu pirmųjų paruošiamųjų žingsnių šiam etapui. „Gamtos mokykloje“ dirbanti biologijos korepetitorė Mingintė, be kitų vertingų savo profesinės patirties aspektų, gali didžiuotis ir ilgamečiu darbu valstybinių egzaminų vertinimo komisijoje. Tokia patirtis leidžia taikliai išskirti svarbiausius akcentus, į kuriuos, kalbant apie ankstesnių metų užduotis, svarbu atkreipti dėmesį.
Tinkamiausia mokymosi strategija. Tai, kas tinka vienam, kitam gali visiškai nepasiteisinti. Tai – taisyklė, puikiai galiojanti ir tais atvejais, kai vyksta pasiruošimas biologijos egzaminui. Yra daug labai daug mokymosi strategijų, pavyzdžiui, nuoseklus temų skirstymas pagal tam tikras kategorijas, vizualinių schemų kūrimas, nuolatinis kartojimas ir daug kitų, apie kurias, tikėtina, mokiniai pirmą kartą išgirsta ne kur nors kitur, o per užsiėmimus su korepetitoriumi. Ilgametę veiklos patirtį šioje srityje turinti korepetitorė Mingintė, dirbdama su papildomai egzaminams besiruošiančiais mokiniais, ne tik su jais praktiškai yra išbandžiusi daugybę teorines žinias ir praktinius įgūdžius įtvirtinti leidžiančių metodų, bet ir, atsižvelgdama į kiekvieno individualią asmenybę, geba taikliai pasiūlyti individualiu atveju efektyviausius.
Įvairaus mokymosi šaltiniai. Kaip pažymi „Gamtos mokyklos“ korepetitorė Mingintė, mokymasis vien iš vadovėlių, nesvarbu, kalbama apie papildomus užsiėmimus ar pamokas mokykloje, neturėtų būti vienintelis naudojamas mokymosi metodas. Specialistė, dirbdama su mokiniais, pasitelkia garsinę ir vaizdinę medžiagą, o kartais – ir edukacines išvykas, padedančias efektyviau įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai.
Tinkamas mokymosi krūvis ir ritmas. Kalbant apie efektyvų mokymąsi ir ruošimąsi biologijos valstybiniam egzaminui, kad ir kaip keistai skambėtų, persistengti nereikia. Mingintė primena, jog reikia atrasti tą vadinamąjį „aukso viduriuką“ tarp mokymosi ir kokybiško poilsio. Žinoma, tai nereiškia, jog, baiminantis užkrauti per dideliu krūviu, tėvai ar patys mokiniai turėtų abejoti sprendimu rinktis papildomas korepetitoriaus pamokas. Mingintė, planuodama užsiėmimus ir bendraudama su vaikais, stengiasi, jog tai nebūtų dar viena eiline pamoka, kurioje, tikėtina, pastarieji lieka nepastebėti ar nesuprasti. Mokytoja siekia, jog kiekvienas susitikimas taptų malonumu, po kurio atėjus į bendrojo lavinimo užsiėmimus, mokinys jaustų ne nuovargį, o, žinių ir supratimo prasme, savo augimą.
Užtenka šiek tiek artimiau susipažinti su valstybinių egzaminų reikalavimais ir užmesti akį į ankstesnių metų užduotis: akivaizdu, jog vaikams keliama kartelė tik auga, tad pastarieji, norėdami šią tinkamai įveikti, turi dėti vis daugiau pastangų. Žinoma, mokiniai, ypač – susiduriantys su akivaizdžiais mokymosi sunkumais ir jau turintys žinių spragų, neturėtų likti vieni. Į šį procesą, suteikdami ne tik svarbų emocinį palaikymą, bet ir ieškodami kitų galimų sprendimų (vienas iš jų, kurį jau aptarėme – papildomos pamokos su korepetitoriumi), turėtų įsitraukti ir tėvai.
