Pavasariai stebina nebe potvyniais, o hidrologinėmis sausromis

Vis labiau bandantis įsitvirtinti pavasaris, kaip įprasta, turėtų pasižymėti ir pavasario potvyniais Lietuvos upėse. Balandžio mėnuo nuo seno neatsiejamas nuo ledo sangrūdų upėse, potvynių ir užtvindytų gatvių bei laukų. Tačiau pastaraisiais metais vasarą upes alina sausros, o žiemą, retai susidarant sniego ir ledo dangoms, hidrologinis režimas menkai tepapildomas maitinančiu vandeniu. Dėl šių priežasčių rimtus potvynius dabar matome tik senose fotografijose, menančiose, kokia galinga yra ši stichija. 

Pastebima, kad kovo mėnesio antrojoje pusėje, nors dalyje šalies upių ir buvo fiksuojamas 20 – 70 cm vandens lygio pakilimas virš vidutinio daugiamečio vandens lygio, tačiau didžiosiose Lietuvos upėse (Nemune ties Smalininkais, Neryje ties Vilniumi ir Jonava, Nevėžyje ties Panevėžiu) vandens lygis nebuvo pasiekęs kovo mėnesio daugiamečio vidurkio.
„Dalies upių vandens lygis iš viso dar nėra pasiekęs daugiametės normos. Pavyzdžiui, Nemune ties Druskininkais kovo antroje pusėje buvo stebimas vandens lygio pakilimas iki 90 cm, nors daugiametis vidurkis yra lygiai 100 cm. Balandžio mėnesį vandens lygis nuseko ir tesiekia 18 cm. Primename, kad 1958 m. balandžio pabaigoje vykusio potvynio metu ties šia vandens matavimo stotimi buvo užfiksuotas net 1096 cm vandens lygis! Vargu, ar dar kada pasitaikys toks didelis potvynis“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus technikė Gintarė Kugytė.

Pasak jos, balandžio mėnesio vidutinis vandens lygis upėse įprastai būna didžiausias per visus metus. Šių metų balandžio mėnuo prasidėjo vandens lygio kritimu, Lietuvos upės po nežymaus vandens lygio pakilimo kovą vėl senka. Balandžio mėnesio pirmųjų savaičių situacija nė iš tolo neprimena įprasto hidrologinio režimo šiuo laikotarpiu. Dalyje upių (Bartuva ties Skuodu, Nemunėlyje ties Tabokine, Šventojoje ties Anykščiais ir Žeimenoje ties Pabrade) kol kas vandens lygis yra 30 – 70 cm mažesnis už vidutinį daugiametį balandžio mėnesio vandens lygį. Neryje ties Vilniumi bei Jonava ir Nevėžyje ties Panevėžiu vandens lygis daugiau nei 100 cm žemesnis, o štai Nemune ties Smalininkais – net 258 cm žemesnis už vidutinę šio mėnesio normą. Taigi upės praneša apie besiartinančią (o gal taip ir neatsitraukusią) hidrologinę sausrą.

G. Kugytė teigia, kad tegalime pasidžiaugti didėjančia telkinių vandens temperatūra. Kol kas vėsiausias vanduo yra Tauragno ir Baluošo ežeruose (apie 5 °C), kituose ežeruose 6-7 °C. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vanduo sušilęs iki 6 – 8 °C. Šalies upėse vandens temperatūra kol kas 5 -9 °C. Belieka tikėti, kad greitu metu baigsis ne tik karantinas, bet ir įsivyraus tikrasis pavasaris, lepinantis šiluma, vandens telkiniai netruks sušilti iki maudymuisi komfortiškos temperatūros.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija