Suvalkijos žemdirbiai jau aktyviai ruošiasi pavasariniam darbymečiui, nes gamtos požymiai rodo, kad šiemet jis gali prasidėti kiek anksčiau. Žiema nebuvo labai atšiauri, pakako sniego, tad gerai išsiilsėję žiemkenčiai jau po truputį bunda ir ketina sparčiai augti. Tačiau vis dar svyruojanti temperatūrų kaita tarp pliuso ir minuso kiek glumina augalus. Pasak specialistų, žemdirbiai šiuo metu dar neturėtų skubėti laukų tręšti ar per anksti sėti, nes permainingas kovas gali pateikti įvairių staigmenų. Tradiciškai darbai turėtų įsibėgėti balandžio pradžioje, o dabar rekomenduojama peržiūrėti techniką, ar ji tinkamai paruošta naujajam sezonui.
Pasak Marijampolės sav. ūkininko Juozo Kairio, norisi tikėti, kad porą metų iš eilės žemdirbius skriaudusi gamta šiemet bus maloningesnė. Kol kas javų ir rapsų laukai atrodo išties neblogai peržiemoję, tad jei pavasarį nebus didelių šalnų, bus ne per daug drėgna ar sausa, tuomet augalai galės sėkmingai vegetuoti ir brandinti gausų derlių. Panašiai kalba ir Šakių rajono ūkininkas Almantas Pališkis. Jo nuomone, žiemą pasėliai ištvėrė pakankamai sėkmingai, o ir permainingiausi mėnesiai – vasaris bei kovas – „aštriais dantimis“ skaudžiai nesikandžioja. Kol kas žemdirbiai neskuba prognozuoti, kokio derliaus galima tikėtis šiemet, bet slapčia viliasi, kad jis bus bent jau tikrai ne prastesnis nei prieš metus ar du.
Ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų atstovas Marijampolės regione Sigutis Jundulas sako, kad pažiūrėjus į savus kviečius norisi pasidžiaugti, kad dabar yra viskas puiku – aukštas lygis. Tačiau tam įtakos turėjo ir žiemkenčių sėjos laikas. Pasak patyrusio agronomo, dėkingiausias laikas rudeninei sėjai – iki spalio 15 dienos, nors pernai žemdirbiai sėjo ir vėliau, mat buvo ilgas ir sausas ruduo. Tie pasėliai, kiek prasčiau atrodo – stovi kol kas išsigandę, išleidę po vieną lapelį, bet jie irgi peržiemojo ir ruošiasi tolesnei vegetacijai.
„Kol kas dar nedžiugina vis besimainanti pliusinė ir minusinė oro temperatūra, kai dieną šiluma siekia iki 4 laipsnių plius, o naktį būną apie 4 minus. Tokių pokyčių pasekmė – iškilnoti augalai, o tai kelia pavojų, jog gali nutrūkti jų šaknys. Dar vis sulaukiam ir sniego, ir lietaus, tai šąla, tai atšyla, tai sausa ir šalta be sniego – tokios permainos augalams kelia nemažą stresą, jie nežino, ar dar žiemoti, ar jau vegetuoti“, – aiškino esamą situaciją S. Jundulas.
Augalininkai pastebi, kad šis pavasaris gana ankstyvas – klevuose jau nebėra sulos, ją medžiai suskubo atiduoti aukštyn į šakas, būsimus pumpurus. Pasak S. Jundulo, išrovus žiemkentį, vienas iš prasidėjusios vegetacijos požymių – naujos, baltos šaknelės. Tačiau, kad augalas nubustų, reikia jog bent tris paras laikytųsi vidutinė bent 5 laipsnių pliusinė temperatūra tiek dieną, tiek naktį. Būtent tokiomis sąlygomis prasideda aktyvi augalų vegetacija. Kol kas to dar nesulaukiame.
Džiugina tai, kad šį pavasarį laukai nėra labai užmirkę, mat ruduo buvo gana sausas, o sniego irgi su saiku, kol kas didelių ilgalaikių liūčių taip pat nepasitaikė, tad vos vienur kitur telkšo susikaupęs vanduo, kur yra melioracijos problemų.
Anot agronomo, jau stebima prasidėjusi rapsų vegetacija, tad tolimesnis jų augimas labai priklausys nuo teigiamos ir neigiamos temperatūros svyravimų. Kai kur tenka pastebėti, jog rapsų laukuose netolygus žalumas, vietomis yra nurudusių plotų. Žemdirbiams teks ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko.
„Artimiausius pavasario darbus kiekvienas žemdirbys turi planuoti pagal savo laukus, juos stebėti. Labai svarbu pataikyti palankų momentą tręšimui ir to darbo nesuvėluoti. Tie, kas iš rudens nedavę fosforo, kalio, turėtų suskubti tai išberti pavasarį, nes augalams jie reikalingi pradinėje vystymosi fazėje. Tačiau jei ant laukų dar yra sniego, to daryti nepatartina, nes dirva ir augalai trąšų neįsisavins – viskas liks paviršiuje“ , – pataria agronomas. Dabar, anot jo, protingi ūkininkai, apžiūri savo techniką, ar ji tinkamai paruošta pavasariniam darbymečiui.
„Labai svarbu pasitikrinti sėjamosios kokybę, trąšų barstytuvus, kad nebūtų sudilusių, aprūdijusių, keistinų detalių. Dar yra truputis laiko šiems reikalams sutvarkyti. Nes ne laikas techniką remontuoti, kai laikas į laukus važiuoti. Visi matom, kad pavasaris bus ankstyvas. Prancūzijoje jau sėja prasidėjo, Lietuvoje buvo, kad balandžio pradžioje sėjome, bet tradiciškai pavasarinė sėja prasideda nuo 15 balandžio. Kol kas drėgmės ne per daugiausia, bet gali nutikti ir taip, kad pasipils lietūs ir sėsime vasarinius javus ne balandžio pradžioje, o pabaigoje ar net gegužį, tai būtų tikrai blogai“, – svarstė S. Jundulas.
Kaip visada pavasarinė sėja prasidės nuo avižų, vasarinių kviečių, baigsis miežiais, rapsais ir cukriniais runkeliais.
Milda Kudirkaitė
