Įsibėgėjantis pavasaris signalizuoja apie artėjančius sodo darbus, tačiau, norint džiaugtis išpuoselėta ir jaukia aplinka, teks įdėti ne tik pastangų ir laiko, bet ir investicijų. Ekspertai pastebi, jog pastaraisiais metais keičiasi ir supratimas apie sodą: neapsiribojama nuo smalsių akių apsaugančiomis žaliuojančiomis gyvatvorėmis, vis daugiau dėmesio skiriama šiuolaikiškiems ir kompleksiškiems projektams. Kiek jų įgyvendinimas paplonina piniginę ir kodėl vis tik verta investuoti?
Pandemija paskatino atsigręžti į gamtą: pradėjo vertinti net mažiausius žalius plotus
Sodo dizaino ir projektavimo specialistė Aušrinė Šečkuvienė pasakoja, kad pandemijos metai gerokai sustiprino visuomenės ryšį su gamta: dauguma pradėjo labiau vertinti jos teikiamus malonumus ir net mažiausius turimus žalius plotus puoselėja kur kas intensyviau nei anksčiau.
„Tautiečių suvokimas apie žemę ir jos darbus smarkiai keičiasi. Išryškėjo ne tik išaugęs vartotojų poreikis agrokultūrai puoselėti, bet ir sodo dizaino darbams. Bendrai tendencijos tokios, kad net ir miestiečiai prašo suprojektuoti pakeltas lysves, kur galėtų auginti prieskonines žoleles ar salotas tiesiog po langais. Na, o turintys didesnį žemės plotą – t. y. sodybas, sodus – jau kelia ir rimtesnius lūkesčius, nori konceptualiai suprojektuotos aplinkos. Čia susipina ir tvarumas, estetika bei, žinoma, komfortas“, – sako dizainerė.
Investuoja ne tik į augalus, bet ir į papildomus sodo statinius
Pirmiausia, specialistės teigimu, rekomenduojama susiprojektuoti konceptualųjį planą, augalų schemas, tuomet ieškoti atitinkamų apšvietimo sprendimų ir apgalvoti kietųjų dangų klausimą. Kiek kokios žalumos ir gėlių norėsis, ką verta sėti ir sodinti, pasak dizainerės, taip pat yra individualus klausimas, kuriam aktualios kiekvieno asmeninės išgalės.
„Visuomet verta pasikonsultuoti su specialistu ir įsivertinti galimybes: į ką verta investuoti, o kur verčiau pataupyti“, – pastebi pašnekovė.
Jos teigimu, gerokai keičiasi ir požiūris į sodų komfortą. Daugelį darbų šiais laikais galima pasilengvinti renkantis automatizuotą techniką, pavyzdžiui, laistymo ar žolės pjovimo sistemas. Be to, šiuo metu, anot A. Šečkuvienės, populiarėja ir kita sodų tendencija – specialiosios paskirties statinių ranga.
„Dažnai specialios paskirties sodo statiniai turi kelias funkcijas: juose gali būti erdvė įvairiems padargams susikrauti, ir erdvė pramogoms, pavyzdžiui, mini baseinui, pirčiai ir pan. Tai tarsi naujas primityviųjų pavėsinių variantas, tik šie statiniai kur kas tvirtesni, ilgaamžiškesni. Įsigyti galima jau pagamintus statinius arba projektuotis su architektu, tad kaina, žinoma, labai individuali, tačiau matome, kad žmonės linkę investuoti ir džiaugtis teikiama pridėtine verte“, – įsitikinusi specialistė.
Minimaliam sodo projektui – bent keli tūkstančiai eurų, tačiau investicijos atsiperka
Ne vienerius metus sodo dizaino darbais užsiimanti A. Šečkuvienė įsitikinusi, jog norint atnaujinti ar pilnai sukurti sodo įvaizdį, visuomet teks skirti daugiau lėšų. Suma priklauso nuo turimo ploto, tačiau net ir valdant mažesnį lopinėlį, stipriai taupyti neverta, antraip metai iš metų teks spręsti pasikartojančias problemas.
„Standartinė užklausa skamba identiškai – „Bandžiau, sodinau, tvarkiau, nepavyko – padėkit!”. Štai kodėl, neturint bazinių žinių ir patirties, verta kreiptis pagalbos“, – teigia A. Šečkuvienė.
Jai antrina ir GENERAL FINANCING BANKO Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis, teigdamas, kad moderniu, žaliuojančiu landšaftu pasižymintis nekilnojamojo turto objektas visuomet bus įkainojamas brangiau.
„Paprastai įsibėgėjant pavasario sezonui, juntamas suintensyvėjęs klientų poreikis ieškant papildomų finansavimo šaltinių būtent su sodo darbais susijusioms išlaidoms. Žmonės suinteresuoti įsigyti modernesnės įrangos, skirti lėšų apželdinimui, aplinkos tvarkymui, o paskutiniu metu populiarėja ir investicijos į stambesnius projektus, įskaitant papildomus statinius. Vieni investuoja, kad džiaugtųsi patys, kiti tvarko tikėdamiesi pakilusios vertės objektą parduoti“, – tikina E. Palionis.
Pasak sodo dizainerės, mažam sklypui apipavidalinti derėtų nusimatyti maždaug 3000 eurų sumą, tačiau galutinė sąmata priklausys nuo poreikių. E. Palionis pastebi, kad vartojimo paskolų sumos sodo atnaujinimo darbams yra gana skirtingos, ypatingai paskutiniu metu, kai stipriai auga tiek statybinių medžiagų, tiek specialistų kainos. Pasirinkus vartojimo paskolą, pasiskolintas lėšas galima naudoti pagal poreikį – pirkti augalus, įvairias medžiagas ir įrankius, atsiskaityti už specialistų atliktus darbus. Planuojant finansus, dažnai pasirenkamas ir pirkimas išsimokėtinai, kai pirkinį galima naudoti iš karto, o už jį atsiskaityti dalimis per numatytą laikotarpį.
„Vis dėlto, ilgalaikėje perspektyvoje užsakovas laimės – juk daili aplinka neabejotinai augina bendrą turto vertę”, – teigia GENERAL FINANCING BANKO atstovas.
STIHL sodo technika jūsų vejos priežiūrai – https://parkutechnika.lt
