Birželio 15 d., penktadienį, 18 val. Vilkaviškio r. Vištyčio kultūros namuose Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės galimybęišgirsti naujausią kompozitoriaus Vidmanto Bartulio koncertinį projektą „Taip niekas tavęs nemylės“, dedikuotą Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui. Programoje, kurią atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas profesoriaus Petro Bingelio, bei aktorius Dainius Svobonas, skambės gražiausios Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio dainos ar giesmės, taip pat paties V.Bartulio muzika, lydimaįvairių istorinių pasakojimų apie lietuvių tautos gyvenimą Tėvynėje. Įėjimas į koncertą nemokamas. Pažaislio muzikos festivalį į Vištytį pakvietė iš šio miestelio kilęs verslininkas Donatas Kazlauskas.
„Tūkstančius metų lietuviai gyveno gražiausiame pasaulio kampelyje prie jūros ir niekas apie jų gražų gyvenimą nebūtų sužinojęs, jei ne vienuolis Brunonas. Iš kitos pusės žiūrint, jei ne Lietuva ir lietuviai, vienuolis Brunonas taip pat nebūtų tapęs žinomu, juo labiau ‑ Šventuoju. Taip, kad Dievo valia kiekvienas ir praranda, ir atranda.“ ‑ tokiu intriguojančiu pamąstymu prasideda Maironio eilėraščio citata įvardinta programa. Kompozitorius V.Bartulis šio koncertinio projekto žanrą įvardina kaip laisvai traktuojamą dokumentiką, grįstą istorine-patriotine tematika. Išties, čia viskas grįsta tikrais faktais, įvykių aprašymais, tik jie traktuojami remiantis ne pseudopatriotišku rimtumu, o žvelgiant per sąlyginę humoro prizmę.Kalbėdamas apie muzikos ir teksto sąsajas V.Bartulis teigia, kad šiame projekte muzika nėra vien tekstą iliustruojančiu veiksniu. Pagrindinė jos funkcija ‑ suteikti jam solidžią atsvarą. Pasak autoriaus, parinktoji muzika ‑ amžinoji klasika, sudedanti reikiamus akcentus ir suteikianti konkretumo scenoje vykstančiam procesui. Ji tarsi įrėmina, papildo skaitovo tekstą, suteikdama visumai klasikinį, tautinį apibrėžtumą, leisdama suvokti, kad nėra svarbu, kas aprašė tautos istoriją‑ Lietuva visada išliks savimi.
Apie amžių tėkmėje vis išnyrančias ir pasikartojančias aktualijas kompozitorius, kviesdamas klausytojus į koncertinę programą „Taip niekas tavęs nemylės“, kalba: „Viso pasaulio istorijoje kertinės temos išlieka tos pačios, keičiasi tik jas lydintys vardai. Tai puikiai iliustruoja kūrinio finaliniai posmai, nusakantys problemas, ne mažiau aktualias šiomis dienomis. Nors nuo šių posmų atsiradimo praėjo daugiau nei keturi šimtai metų, juose minimos emigracijos, valdančiųjų skaidrumo ir objektyvumo aktualijos glaudžiai susieja du tolimus mūsų tautos laikotarpius. Įsiklausykite:
Taigi, tingumas glebus, pragaištingasis turtų troškimas
Svetimas jums tebūnie, kilnūs lietuvių vaikai.
Siekite amžių garbės ir šlovės įstabiosios vėl siekit,
Grįžtų Tėvynei idant, dingęs seniai spindesys.
Įžadus jūs‘ ir maldas te dievai maloningai išklauso,
Teskiria žemei tėvų dovanas savo puikias.“ (Elijas Piligrimovijus „Tėvynės Mylėtojas Lietuvos senatui ir tautai 1597 Viešpaties metais“)
Organizatorių informacija
