Liepos 1 d. sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dalimi.
„Per šiuos metus pradėjome ir toliau tęsime esminius šios pertvarkos iškeltus tikslus: laikydamiesi vienodų darbo kokybės standartų užtikriname vaiko teises, taikome vienodą vaiko saugumo vertinimą, mobiliosios komandos ir visą parą dirbančių vaiko teisių apsaugos specialistų darbo praktiką. O kad pagalba vaikui ir jo šeimai būtų sėkminga, glaudžiai bendradarbiaujame su plačiu ratu asmenų, dirbančių vaiko gerovės srityje: savivaldybių, švietimo ir sveikatos įstaigų darbuotojais, nevyriausybinių organizacijų atstovais, teisėsaugos ir policijos pareigūnais. Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, įstaigomis, organizacijomis užtikrinant geriausius vaiko interesus yra vienas iš pagrindinių šių metų mūsų tikslų“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Tarnyba gavo 28 593 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra apie 2383 pranešimų per mėnesį arba net 80 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos Tarnyba reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Ataskaitiniu laikotarpiu 13 429 atvejais vertintas grėsmės vaikui lygis nebuvo nustatytas, 12 249 atvejais vaikui buvo nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o 1780 atvejais – nustatyta aukščiausia grėsmė vaiko saugumui. Tarnybos specialistų teikimu, savivaldybės administracijos 1517 atvejais nustatė laikinąją globą (rūpybą) vaikams, netekusiems tėvų globos.
Daugiausia pranešimų gauta dėl galimų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, dažniausias informacijos šaltinis – policija. Tarnybos teritorinio skyriaus specialistas, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda jį nagrinėti. Jeigu pranešimas gautas dėl galimo smurto prieš vaiką naudojimo, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, visus veiksmus atlieka pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 val. nuo pranešimo gavimo.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. vaiko teisių apsaugos sistemoje pradėjo veikti mobilioji komanda, kurią sudaro trys specialistai: psichologas, specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais žmonėmis, bei socialinis darbuotojas. Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą toms šeimoms, kurių vaikams buvo nustatytas aukščiausias grėsmės lygis. Minėtieji Tarnybos darbuotojai siekia koreguoti šeimos narių elgesį ir sukurti saugią gyvenamąją aplinką vaikui, taip pat teikia rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima atvejo vadybininkui (savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui). Esminis šio darbo tikslas – padėti šeimai gebėti tinkamai pasirūpinti savo vaiku, kad jam būtų saugu grįžti į šeimą.
Per pastaruosius metus mobiliosioji komanda teikė intensyvią psichologo, socialinio darbuotojo ir specialisto, dirbančio su priklausomybių turinčiais asmenimis, pagalbą 891 šeimai: beveik 3200 kartus lankėsi šeimose, parengė beveik 800 rekomendacijų atvejo vadybininkams dėl tolesnio darbo su šeimomis, dalyvavo virš 650 atvejo vadybos posėdžių.
Įvertinus praktinę mobiliųjų komandų naudą ir veiklos svarbą, planuojama papildomai įsteigti dar 12 mobiliųjų komandų, dirbsiančių su vaiku ir jo šeima.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija
