Visuomenės, literatūros ir politikos dienraštyje simbolišku pavadinimu „Viltis“ 1914 m. buvo išspausdinta publikacija „Vokiečiai greitai išeis iš Suvalkijos“.
Deja pasakojimo pavadinimas ryškiai prasilenkė su tolimesne ateities realybe. Carinės Rusijos imperijos priespaudą Lietuvoje keliems metams pakeitė vokiečių okupacija. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje visa Sūduva ėjo iš rankų į rankas. Žmonės naiviai tikėjo, kad karas netrukus baigsis, o kariuomenių susidūrimai aplenks Lietuvos žemelę.
Pasak įvykių amžininko 1914 m. rugsėjo viduryje „nebuvo tikrų žinių apie tai, kas dedasi Suvalkijos padangėje. Pabėgusieji iš to krašto mažai kokių žinių atnešdavo. Visa Suvalkijos padangė buvo aptraukta neaiškumo rūku. Tuos debesis po truputį pradėjo sklaidyti vyriausiojo štabo pranešimai apie karo stovį mūsų krašte.
Daugelis rusų laikraščių buvo pranešę, kad rugsėjo pradžioje vokiečiai apleido Marijampolę, Vilkaviškį, Kalvariją, Suvalkus, Seinus. Ne vienas pasitraukęs gyventojas tais pranešimais patikėjo. Skubėjo sugrįžti. Bet sugrįžti dar nebuvo galima. Vokiečiai mušėsi kuo giliau į krašto gilumą.
Rugsėjo 10 d. pranešta, kad Vokietijos priešakinių būrių bandymas slinktis pirmyn Suvalkijoje atmuštas. Suvalkijoje atsirado riba, kur vokiečiai žengti nedrįso. Tačiau tuo metu tarp rusų ir vokiečių prasidėjo mūšis nuo Sopockino ligi Druskininkų.
Sopockinas – nedidelis miestelis tuometinėje Suvalkų gubernijoje, Augustavo apskrityje. Visai šalia kelio iš Seinų į Gardiną. Ten kur baigiasi lietuvių etnografinė siena ir prasideda lenkų Mozūrų kraštas.
Druskininkai (tuo metu) buvo vadinami kurortu Gardino gubernijos apskrityje. Čia susiėjo trijų carinių gubernijų ribos – Vilniaus, Gardino ir Suvalkų. Tai dar lietuviškas kampelis. Sopockinas žemiau į pietų vakarus nuo Druskininkų, kokia 25-30 varstų. Šiuo plotu 1914 m. rugsėjo 12 d. ir prasidėjo mūšis su vokiečiais.
Vokiečiai čia norėjo pereiti Nemuną. Rusai vokiečiams pradėjo kliudyti ir kilo mūšis. Vokiečiai buvo atmušti ir atsitraukė. Germanai pradėjo trauktis iš Suvalkijos. Rusijos kariuomenė prie Sopockino atstūmusi vokiečius pradėjo eiti pirmyn.
Bet gal kas išdrįs suabejoti ir sakys, kad vokiečiai ras būdų kitoje vietoje pereiti Nemuną. Tai visai neįtikimas dalykas. Prasideda ruduo. Kelių kokybė taps bjauri. Vokiečiai su savo sunkia artilerija čia net važiuoti nenorės. Bijos užklimpti, kaip užklimpo Belgijoje. Belgai paleido užtvankas. Taigi belgai nuo vokiečių apsigynė savo kultūra, o Lietuva apsigins savo ne kultūra.
Šiaip ar taip visai neįtikima, kad Lietuva virstų karo lauku. Todėl kai kurios vokiečių paimtos Suvalkijos vietos taps greitai jų apleistos,“ – naiviai postringavo pirmojo pasaulinio karo pradžios įvykių liudininkas.
1914 m.
