Pluoštinių kanapių Lietuvoje auginama vis daugiau

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – daugiau nei du kartus. Šiais metais 182 augintojai deklaravo beveik 4000 ha pluoštinių kanapių laukų, tuo tarpu 2014 m. 79 augintojai buvo deklaravę 1069 ha. Šiemet daugiausia pluoštinių kanapių buvo deklaruota Šakių, Panevėžio, Anykščių ir Kauno rajonuose. Didžiausias plotas – 859,48 ha – nurodytas Šakių rajone.  

Augalininkystės tarnyba primena, kad pagal pluoštinių kanapių auginimo įstatymą, šalyje galima auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą, atitinkančią žemės ūkio ministro patvirtintus Aliejinių ir pluoštinių augalų privalomuosius kokybės reikalavimus.

Pluoštinės kanapės nėra skirtos medikamentams gaminti, iš jų neišgaunamos narkotinės medžiagos, jos Lietuvoje buvo auginamos jau ne vieną šimtą metų ir naudojamos tiek maisto gamyboje, tiek buityje.

Kaip rašo internetinis portalas „Agropro“,  kanapės Lietuvoje labai seniai naudojamas kultūrinis augalas. Manoma, kad kanapės (ir soros) buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų. Jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta vidurio neolito Narvos kultūros Šventosios gyvenvietėse (III tūkstantmečio pr. m. e.). Kanapės yra vaistingos, maistingos, greitai auga, atsparios piktžolėms ir kenkėjams. Jų sėklose daugiau baltymų ir aminorūgščių, nei grūdinių kultūrų grūduose, todėl iš sėklų dažniausiai spaudžiamas aliejus.

Kanapių plaušai yra labai tvirti ir atsparūs vandens poveikiui. Rasta iš kanapių vyta virvė datuojama 2500 m. prieš mūsų esą. Burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas (virvės, burės ir kt.) buvo gaminami iš kanapių pluošto, daugumos jūreivių rūbai irgi buvo kanapiniai, todėl kanapės daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.

Standartiniai kanapiniai audiniai panašūs į liną visomis savo savybėmis – drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Tačiau kanapes yra daug lengviau auginti, nei linus, ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis iš to paties sklypo ploto.

Kanapės stiebai turi daug celiuliozės, todėl dar viena labai svarbi kanapių panaudojimo sritis – popieriaus gamyba. Pirmasis, Kinijoje išrastas ir pagamintas, popierius buvo kanapinis. Žymioji JAV Nepriklausomybės deklaracija taip pat surašyta ant kanapinio popieriaus. Iš šio augalo yra žymiai lengviau išgauti celiuliozę, nei iš medienos, be to, sunaudojama mažiau kenksmingų chemikalų, todėl kanapių popieriaus fabrikai kur kas mažiau nuodija aplinką. Pats popierius gaunamas švaresnis, baltesnis ir stipresnis. Pavydžiui, miškui iki kirtimo užaugti reikia ne mažiau 60 metų, o kanapių derlių tropinio klimato juostose galima imti net tris kartus per metus.

Šiuo metu pasaulyje jau įsibėgėjo kanapių bumas, nes vis daugiau įmonių rūpinasi aplinka ir vartotojais: pluoštinės kanapės naudojamos tekstilei , automobilių pramonei (BMW i3).

Pluoštinė kanapė nėra tik istorinė žemės ūkio kultūra, tai moderni, vis labiau populiarėjanti, ekologiška žaliava pramonei, tekstilei ir sveikai mitybai.

Kanapių sėklos/grūdai:

Baltymai sudaro iki 36% visos sėklos masės;

Baltymai kanapių sėklose yra be tripsino inhibitorių, kurie apsunkina baltymų įsisavinimą žmogaus organizme;

Aliejus sudaro iki 35% sėklos masės;

Kanapių sėklų aliejuje yra iki 80% polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3 ir Omega-6 santykiu 3:1 (57%:19%);

Aliejus turi 8 % sočiųjų riebalų rūgščių.

Apskaičiuota, jog kanapių sėklose baltymų kiekis beveik toks pat kaip jautienoje ir ėrienoje. 30 gramų arba 2-3 valgomuosiuose šaukštuose sėklų randama net 11 g šios raumenų statybinės medžiagos. Kanapių baltymai turi visas organizmui reikalingas baltymų rūgštis, todėl juos galima laikyti pilnais, t.y. jais pakeisti mėsą ir pieno produktus.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje  planuojama pastatyti pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą. Per metus čia bus perdirbama apie 47 tūkst. tonų kanapių šiaudelių. Iš jų bus gaminamas techninis ir popierinis pluoštas. Būsimas fabrikas išsiskirs gamyba be atliekų. Kanapės bus apdorojamos į pluoštą, likusios medžiagos (spaliai ir smulkiosios pluošto dalelės) bus panaudotos skirtingose žemės ūkio ir pramonės šakose.

Tikimasi kad  kanapių plotai netoli Kėdainių artimiausiais metais sudarys apie 1500 ha, o Lietuvoje šių augalų augintojų padaugės 2-3 kartus.

Milda Kudirkaitė

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas