Pokalbyje su Baltarusijos opozicijos atstovu – apie tai, ką slepia valdžia, visuomenės tylų protestą ir ar šalis kada nors taps nepriklausoma nuo Kremliaus

Europos Parlamento (EP) nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė šios savaitės pokalbyje su buvusiu Baltarusijos opozicinio Liaudies fronto įkūrėju, ilgamečiu jo vadovu Vincuku Viačiorka aptarė Baltarusijos situaciją, susijusią su koronaviruso pandemija, Rusijos-Baltarusijos santykius, Astravo atominės elektrinės statybas, taip pat ekonominę situaciją šalyje.

R. Juknevičienė teigė, kad lietuviams labai rūpi išgirsti apie padėtį Baltarusijoje, kaip ten už sienos, vos už 30 – 40 kilometrų, atrodo pandemijos, koronoviruso reikalai. „Mes čia girdėjome, kad degtinė ar bulvių sodinimas padeda“, – sakė europarlamentarė.

Pasak V. Viačiorkos, šalies valdžia neigia pandemiją, slepia tikrąją tiesą apie pasekmes: kiekvienas, kuris nėra užhipnotizuotas oficialiosios televizijos, supranta, kad tiesa yra slepiama ir tiesos reikia ieškoti kitur, ne valstybinėje spaudoje ir televizijoje.

„Pačioje pradžioje Lukašenka atvirai pasakė, kad Baltarusijoje mirčių nuo koronaviruso nėra. T.y. neturi ir negali būti, todėl oficialiai miršta pacientai sergantys lėtinėmis ligomis. Galbūt turime labai gerą mediciną. Bet yra daug kitokios informacijos, gaunamos iš felčerių, medikų regionuose, Minske, bet tie, kurie atvirai kalba apie tikrąją situaciją, pvz. Laisvės radijui ar blogeriams, yra areštuojami, kaip atsitiko Lydoje, kur du felčeriai už tiesą apie pandemiją buvo pasodinti į areštinę ir tik šiandien ar rytoj iš jos išeis. Karantino nėra, mokyklos formaliai nebuvo uždarytos, bet yra kažkoks visuomenės karantininis protestas – beveik pusę tėvų neleidžia vaikų į mokyklas“, – kalbėjo pašnekovas.

Pokalbyje aptarti A. Lukašenkos santykiai su V. Putinu ir ar Kremlius paliks Baltarusiją ramybėje.

V. Viačiorka teigė nemanantis, kad be Lukašenkos yra geresnių variantų Maskvai, kas turėtų valdyti Baltarusijoje, mat Lukašenka garantuoja Rusijos geopolitinius interesus, visi kontaktai su Briuseliu, su Vašingtonu neperžengia raudonos linijos. Kartais Lukašenka naudojasi šiais kontaktais derybose dėl naftos ar dujų. Kartais jam pavyksta, kartais ne. Bet strateginiu požiūriu Baltarusija yra Maskvos karinis sąjungininkas. Baltarusijos armija yra Rusijos Federacijos Vakarų apygardos sudėtinė dalis de facto. Visi manevrai vyksta kartu. Baltarusijoje manevruose dažni svečiai yra rusų kariai, kurie kariavo Gruzijoje ar Donbase.

A. Kubilius domėjosi, kokios nuotaikos vyrauja kaimyninės Baltarusijos visuomenėje, nes tyrimai rodo, kad praeitais metais šalyje sustiprėjo proeuropietiškos nuotaikos, dabar, pandemijos metu, jos šiek tiek sumenko, bet nedaug.

V. Viačiorkos teigimu, A. Lukašenka bijo V. Putino. Jis jį supranta, bet nežino ar nebus tokio momento, kai Putinas pagalvos apie valdžios pasikeitimą Baltarusijoje. Jis žino, kad Putinas tam turi daug instrumentų. Valstybė ir visuomenė yra skirtingi dalykai. Ne dėl oficialios propagandos, švietimo ar informacijos Baltarusijos visuomenė tampa labiau proeuropietiška, bet dėl kontaktų su Europa.

Taip pat buvo aptartos ir Astravo atominės elektrinės statybos bei Minsko įsiskolinimai Maskvai.

V. Viačiorka pažymėjo, kad jo pozicija yra tokia: jei oficialusis Minskas norėjo išvengti monopolinės nepriklausomybės nuo Gazprom’o, turėjo ieškoti kito varianto, o ne dar didesnės strateginės priklausomybės nuo „Rosatomo“.

„Nes ši technologija diktuoja tai, kad branduolinės žaliavos turi eiti tik iš Rusijos. O kitas dalykas – technologija. Ką reiškia sovietinė, rusiška technologija? Po Černobylio mes Baltarusijoje tai labai gerai žinome. Ir nėra čia ką pridurti. Oficialusis Minskas ir Maskva norėjo naudotis Astravo atomine elektrine dėl energetinio karo, agresijos prieš ES, todėl turėti šį Rusijos geopolitinį instrumentą mūsų teritorijoje nėra gerai mūsų nepriklausomybei. Iš kitos pusės, dabar yra informacija, propaganda, kad atidarius elektrinę mažės elektros kaina. Minske net pradėjo eksploatuoti elektrinius autobusus. Ir vietiniai Ašmenoj, Astrave yra optimistai, jog jie niekada nebus bedarbiai. Reikia pripažinti, kad tai gigantiška statyba. Negalėčiau pasakyti, kad visa Baltarusija protestuoja. Taip nėra. Žmonės, kurie turi strateginį požiūrį, supranta, kad tai nėra mūsų strateginis interesas”, – sakė jis.

A. Kubilius klausė, ar realiai yra skaičiuojama, kaip reikės grąžinti tą didžiulę paskolą, kurią Kremlius suteikė elektrinės statyboms – 10 milijardų eurų? Jis pastebėjo, kad panašiai tiek Kremlius išleidžia ir kitam geopolitiniam projektui – Nord Stream 2 – Gasprom’o dujų vamzdžiui.

Pasak pašnekovo, ši skola ‒ tai Kremliaus strateginė investicija ne tik energetiniam šantažui, bet ir Baltarusijos kontroliavimui.

ELP logotipas

A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras

Užsakymo Nr.: SG-20-19

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE