Smurto artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Deja, smurtautojai dažnai būna gerokai apriboję socialinius aukos ryšius, pavyzdžiui, neleidžia net skambinti artimiesiems, o ir artimųjų pasitaiko tokių, kurie smurtą artimoje aplinkoje toleruoja ir aukai padėti neskuba.
Situaciją aštrina ir Lietuvoje paskelbtas karantinas – paprastai aukos laukia, kol liks vienos ir tik tada ieško pagalbos. Laukia, kol smurtautojas išeis į darbą, o vaikai – į mokyklas ir tik tada, pavyzdžiui, pabėga pas gimines ar draugus. Per karantiną, kai šeimos nariai dažniausiai lieka namuose, tokių galimybių sumažėjo.
Tačiau svarbu žinoti, kad smurtą patiriantiems žmonėms padėti yra daug pasirengusių specialistų, tad jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos.
Kai pagalbos reikia čia ir dabar – kreiptis į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Įvertinus situaciją šeimoje, smurtautojas gali būti atskiriamas nuo nukentėjusiojo asmens.
Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui. Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Centro specialistai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos gavimo susisiekia su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu ir pasiūlo jam specializuotą kompleksinę pagalbą.
Centrų darbuotojai turi daug patirties padedant smurtą patyrusiems žmonėms pakeisti savo situaciją: teikiamos teisinės, psichologinės konsultacijos, trumpalaikė ar ilgalaikė pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, centro darbuotojai padeda susiorientuoti, kokią pagalbą auka gali gauti įvairiose institucijose, tarpininkauja ją gaunant.
Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu, SMS žinutėmis ir kitomis klientui prieinamomis elektroninėmis priemonėmis.
Visus kontaktus rasite ČIA.
Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Jų kontaktus rasite ČIA.
Smurtas ne visada atpažįstamas
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
FIZINIS SMURTAS – neteisėtas, tyčinis prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.
KAIP ATPAŽINTI. Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Fizinio smurto sukelta žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų.
SEKSUALINIS SMURTAS – tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas.
KAIP ATPAŽINTI. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.
PSICHOLOGINIS SMURTAS – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.
Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.
KAIP ATPAŽINTI. Tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas, pavyzdžiui, nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimas pavojingose vietose ir panašiai.
Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.
EKONOMINIS SMURTAS – tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti, iš jo atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams, kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju ir panašiai.
KAIP ATPAŽINTI. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo. Neretais atvejais prievartą kenčiantis asmuo gauna pajamas ar valdo turtą, tačiau galiausiai smurtautojas palaipsniui užvaldo aukos turimus resursus, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtaujančiu partneriu.
Piktnaudžiaudamas savo galia ir didėjančia aukos priklausomybe, smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo, kas ateityje sukurtų galimybę geresnei darbinei karjerai ir didesnėms pajamoms gauti, riboja jos galimybę disponuoti asmeniniu arba šeimos turtu.
8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio, kas 10-as nukentėjęs – vaikas.
Informacija gestų kalba:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
