Pasirūpinti asmenine higiena šiandien padeda daugybė vienkartinių pagalbininkų – nuo popierinių rankšluosčių iki sauskelnių. Nors dažniausiai tai ne tik labai patogus sprendimas, jo kaina gamtai – milžiniška: kasmet sąvartynuose nugula didžiuliai kiekiai šios rūšies atliekų. Kuo jas pakeisti ir ką dar galima perdirbti?
Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Alytaus padalinio vadovė Gintarė Pocevičiūtė sako, kad didįjį atliekų tvarkymo galvosūkį išspręsti padeda paprasta taisyklė – įvertinimas, su kuo turėjo sąlytį konkreti priemonė.
„Visos higienos atliekos, kurioms teko susiliesti su mūsų kūnu, nėra perdirbamos ir turėtų būti metamos į mišrių atliekų konteinerį. Tai – skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės, ausų krapštukai, vatos lapeliai, sauskelnės, moteriškos higienos priemonės“, – sako ekspertė. Žmonėms, kurie nustemba, jog popieriniai virtuvės rankšluosčiai gali būti tvarkomi drauge su maisto atliekomis, ji primena antrąją taisyklės dalį: „Jeigu popieriaus gaminiai turėjo sąlytį su maistu, jų vieta būtent drauge su maisto atliekomis“.
Pakuotėms – kitos taisyklės
G. Pocevičiūtė atkreipia dėmesį, kad kitos taisyklės galioja pakuočių atliekoms. Higienos ir kosmetikos priemonių pakuotes vertėtų rūšiuoti atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jos yra pagamintos. Svarbu, kad tokios pakuotės būtų tuščios ir neišteptų kitų išrūšiuotų atliekų, tačiau papildomai jų plauti nereikia.
Pavojingų atliekų ženklu pažymėtos pakuotės turėtų būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Prie tokių atliekų įprastai priskiriami flakonai, kuriuose dar yra produkto likučių. Tuščios tokios pakuotės gali būti rūšiuojamos su metalo atliekomis.
„Nors tokios pakuotės perdirbamos, tai dar nereiškia, kad jas galime naudoti nesusimąstydami. Jeigu turime galimybę, geriausia vengti plastikinių pakuočių, kurių perdirbimas neretai yra sudėtingas dėl įvairių medžiagų mišinių. Pirmenybę vertėtų teikti toms, kurios gali būti naudojamos pakartotinai – papildant produkto atsargas arba perdirbant“, – akcentuoja Alytaus padalinio vadovė.
Tvaresnės alternatyvos
Atliekų tvarkymo bendrovės įkurtos „Tvarumo akademijos“ vadovės Vilmos Balčiauskaitės teigimu, matoma džiuginanti tendencija, kad galima rasti vis daugiau aplinkai draugiškų ar bent mažesnį pėdsaką paliekančių daugkartinių alternatyvų.
„Kiekvienas per gyvenimą sugeneruojame įspūdingus kiekius higienai skirtų produktų atliekų. Natūralu, kad siekdami užtikrinti gyvenimo kokybę, palaikydami švarą ne visada galime naudoti daugkartines, perdirbamas ar aplinkoje suyrančias alternatyvas, tačiau jeigu bent kartais atsisakysime vienkartinių priemonių – jau bus didelis žingsnis“, – pabrėžia ekspertė.
ES duomenimis, neperdirbamos asmeninės higienos atliekos sudaro apie 2–3 proc. visų kietųjų mišrių atliekų namuose. Skaičiuojama, kad moteris vidutiniškai per gyvenimą išmeta apie 10 tūkst. higienos paketų ar tamponų, kuriems suirti įprastai prireikia 500–800 metų, ir tai sudaro maždaug 140 kilogramų atliekų. O jeigu dar pridėtume kalną ausų krapštukų, kurių per metus prireikia kelių šimtų?
Vis daugiau moterų išbando menstruacijų kelnaites, taureles ar medžiaginius įklotus bei paketus, kurie bent iš dalies padeda sumažinti sugeneruojamų atliekų kiekį ir yra puikus sprendimas, jei tinkamai, vadovaujantis gamintojo reikalavimais, rūpinamasi jų priežiūra. Vienkartinius ausų krapštukus, makiažui valyti skirtus vatos lapelius ir kitas priemones taip pat jau dažniau keičia daugkartiniai produktai. Nebetinkami naudoti medžiaginiai rankšluosčiai ar kiti asmeninės higienos gaminiai gali būti rūšiuojami su tekstilės atliekomis.
