Praėję metai visiems Lietuvos verslo sektorių atstovams buvo įtempti, ne išimtis ir žemės ūkis. Nors didžioji dalis ūkininkų gali džiaugtis praėjusių metų derliaus rezultatais, tačiau ūkininkams ir vėl tenka priimti rimtus sprendimus: 2022 metų pradžioje jiems nerimą kėlė išaugusios trąšų ir energetinių išteklių kainos, dabar – grūdų kainų mažėjimas. Vis dėlto, biotechnologijų ekspertai tikina, jog praėję metai atskleidė bei galbūt pagreitino naujas ir teigiamas tendencijas žemės ūkyje.
Kaip teigia biotechnologijų mokslininkas ir tvaraus ūkininkavimo skatinimo įmonės „Bioversio” vadovas Stanislav Balion, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai vis daugiau dėmesio ėmė skirti dirvožemio mikrobiologijai, dirvožemio savybėms gerinti, auga supratimas, kad derlių pirmiausiai lemia dirvožemis. Tiesa, anot ekspertų, dalis ūkininkų tvaresnius sprendimus vis dar renkasi ne dėl aplinkos tausojimo, o bandydami išspręsti išorės veiksnių sukeltus iššūkius.
„Iki šiol kone didžiausias pokytis, renkantis tvarius ūkininkavimo sprendimus, buvo užfiksuotas būtent praėjusiais metais. Prasidėjus Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir stipriai išaugus mineralinių trąšų kainoms, nemaža dalis ūkininkų ėmė ieškoti naujų sprendimų, kurie padėtų išlaikyti derlingumą ir derliaus kokybę. Dalis ūkininkų atrado mikrobiologinius preparatus, kurie padeda iki 23 proc. sumažinti trąšų naudojimą, padidinti naudingų medžiagų dirvoje kiekį ir sumažinti anglies dvideginio emisijas”, – pasakoja specialistas.
Daugiau dėmesio dirvožemiui
Pasak pašnekovo, galima daryti prielaidą, jog praėję metai daliai ūkininkų tapo lūžio tašku metais, kuomet dėl trąšų kainų jie buvo priversti ieškoti alternatyvų ir ėmė labiau domėtis biotechnologiniais sprendimais. Bendrovės „Bioversio” atlikta 230 ūkininkų apklausa parodė, kad maždaug pusė respondentų šiais metais ketina pradėti naudoti dirvožemio mikrobiologinius produktus, Didžioji dalis, beveik 70 proc., apklaustųjų supranta dirvožemio kokybės svarbą ir būtent dirvožemio gerinimą įvardija kaip priežastį skatinančią pradėti naudoti dirvožemio mikrobiologinius preparatus.
Kaip dar vieną žemės ūkyje šiuo periodu stipriai ryškėjančią tendenciją mokslininkai išskiria ir didesnį dėmesį prevenciniams sprendimams prieš augalų ligas. Anksčiau ūkininkams viena svarbiausių užduočių buvo laiku pastebėti galimas besivystančio ir augančio derliaus problemas bei greitai į tai reaguoti, tačiau vis daugiau šių laikų ūkininkų renkasi veikti anksčiau ir ligų išvengti, o ne su jomis kovoti joms išryškėjus. Vien per praėjusius metus „Bioversio” mikrobiologinio preparato, veikiančio prieš augalų ligų sukėlėjus, skaičius išaugo kelis kartus.
„Staigų prevencinių priemonių populiarumą taip pat galėjo nulemti pakilusios pesticidų kainos – jų gamybai naudojama daug iškastinio kuro, kurio kainos šoktelėjo. Visa tai tapo paskata labiau domėtis prevenciniais biologiniais produktais prieš augalų ligas”, – sako biotechnologijų ekspertas.
Dar viena, tiesa, ne taip aiškiai pastebima, tačiau pamažu įsitvirtinanti tendencija žemdirbystėje, kurią išskiria mokslininkai – prestižas tiekti sveikesnius, saugesnėmis ir tvaresnėmis sąlygomis užaugintus, produktus. Ši tendencija ryškėti pradėjo prieš gerą penkmetį, kai gyventojai daugiau dėmesio pradėjo skirti sveikai mitybai, aktyviai dalintis patarimais bei rekomendacijomis internetinėje erdvėje.
Biotechnologijų mokslininkas įsitikinęs, jog šiais ir artėjančiais metais, visos šios išvardintos tendencijos žemės ūkyje tik dar labiau įsitvirtins.
