Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais, jau 10 metų be išimties yra stebimas padidėjęs afrikinio kiaulių maro atvejų nustatymas šernuose. Šiuo metu taip pat jau yra prasidėjęs medžioklės sezonas varant, kuris tęsis iki 2024 m. sausio 31 d, o tai tik padidina riziką naujiems AKM atvejams plisti.
Prasidėjus medžioklei su varovais, AKM plinta aktyviau, nes pradėjus vaikyti gyvūnus su varovais ir su šunimis, žvėrys dažniau atsiranda kitose teritorijose, perduoda virusą neužsikrėtusiems šernams, miškuose taip pat aktyviau juda transportas, kuris virusą taip pat gali paskleisti į naujas teritorijas.
Pastebima, kad šiais metais virusas aktyvėja Palangos, Klaipėdos savivaldybėse, AKM vėl nustatomas ir šiaurinėje Lietuvos dalyje. Manoma, kad tai gali būti susiję su AKM nustatymu Latvijos Respublikos teritorijoje.
Rudens, žiemos periodu nustatytų AKM atvejų taip pat padaugėja ir dėl lengviau pasikeitusiose gamtos sąlygose aptinkamų gaišenų. Šaltuoju metų periodu gaišenų vietas aktyviau išduoda ir paukščiai, kurie būriuojasi ir skraido virš gaišenų.
VMVT ragina medžiotojus AKM užkrėstose teritorijose nevykdyti medžioklių varant, kad užsikrėtę AKM virusu šernai nebūtų išvaikomi į dar ne užkrėstą teritoriją, neplatintų viruso kitiems šernams. Taip pat laikytis šių rekomendacijų:
– Jei medžioklės varant vis dėl to organizuojamos užkrėstuose medžioklės plotų vienetuose ir šalia jų, rekomenduojama medžiojant varant nenaudoti palaidų šunų, o jei šunys vis vien yra naudojami - nepaleisti jų nuo pavadžių, kad kuo mažiau būtų vaikomi šernai ir jų judėjimo plotas būtų kuo mažesnis.
– Radus šernų gaišenas informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VMVT telefonu 1879. Gaišenos radimo vietą pažymėti bei nustatyti radimo vietos koordinates. Už kiekvieną šerno gaišeną, apie kurią pranešama ir nurodoma jos radimo vieta VMVT moka 30 eurų išmoką.
– Griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Žvėris doroti tik klubo, būrelio įrengtose ir VMVT patvirtintose pirminio dorojimo aikštelėse ar patalpose. Atliekas sunaikinti tik tam skirtose sandariose atliekų duobėse. Tinkamai nesunaikinus žvėrienos išdorojimo atliekų, gali būti platinimas afrikinio kiaulių maro virusas ir trichineliozės susirgimas. Į pirminio dorojimo aikšteles ar patalpas turi patekti kuo mažiau žmonių, tik tie, kurie atlieka dorojimo darbus. Vengti šunų patekimo į dorojimo patalpas. Po atlikto sumedžioto šerno išdorojimo, sutvarkyti patalpas, inventorių, nuplauti ir dezinfekuoti, rūbus ir avalynę naudotą medžioklės metu gerai išplauti. Avalynė dažnai būna sutepta krauju, žvėries kūno skysčiais, paduose gali likti dorojimo atliekų, mėsos, riebalų, plėvių, todėl, visada išeinant iš išdorojimo vietos, avalynė privalo būti atidžiai nuplauta ir dezinfekuota, dorojimo metu suteršti rūbai – išskalbti. VMVT rekomenduoja žvėries dorojimo metu naudoti plaunamas, dezinfekuojamas ar vienkartines prijuostes, rankogalius.
– VMVT primena, kad visi sumedžioti šernai privalo būti ištirti dėl afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės.
