Sumislijom, sudūmojom šįmet birželio 23 dieną Rasas švęsti. Susirinko žmoneliai in žaliąjį Kalvarijos Karališką parką.
Miestiečius ir svečius pasveikino Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis ir administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė, Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.
Senais laikais pasipuošę šventadieniais tautiniais drabužiais eidavo in pašešupę gėliaut, rinkt žolių, medžių šakų, lapų, visi pabūdavo kartu. Šįkart pasipuošę pramogavo Kalvarijos trečiojo amžiaus universiteto (vad. Eleonora Ulevičienė) ir Sangrūdos gimnazijos šokių kolektyvai (vad. Renata Packevičiūtė).
Nors lietus merkė, vyrai ant ,,bobelių“ susėdę dalges plakė ir aiškino, kaip mūs krašte dalgės dalis vadina. Papustę dalges, šienpjovėliai (Jungėnų kaimo Valdas Mencevičius, Bronislovas Juškevičius, Albinas Paliulis, Jonas Benediktas Vinčiauskas, Vytautas Burkšas, Raudeniškių kaimo Šarūnas Sejūnas, Salaperaugio kaimo Juozas Klemas ir Saulius Baranauskas, kalvarijiečiai Romualdas ir Edmundas Venclovai, Vitas Talaišis, Reimundas Tyras), per petį persimetę jas, patraukė in laukelį, kur vienas paskui kitą guldė pradalges kuo platesnes. Šienpjoviai dalgiais mojavo, „Bruknyčios“ ir Kalvarijos bendruomenės moterys dainavo, grėbliais pradalges daužė, pjovėjams pasistiprint lauknešėlį su maistu ir gėrimu atnešė. Išbandyti pjovėjo darbą kožnas galėjo, tik turėjo nebijot dalgės in rankas paimt. Ogi Angelė Bapkauskienė su Laima Kupstiene apie vaistažoles porino ir kvietė, išsirinkus žolynus, išsiburti.
Žolynų vainikėlius pynė Salomėja Belevičienė ir Valerija Rašimienė, šieno skulptūras kūrė Danutė Saukaitienė su anūke Virginija Mickevičiūte.
Darbinių arkliukų su padvadom nebuvo, nes dabar madoj sportiniai žirgai ir jų atliekama programa. O kaip grakščiai pasirodė Marijampolės jojimo ir laisvalaikio centro (vad. Virginijus Žibūda), Rimo Sujetos žirgyno, Marijampolės žirginio sporto ir turizmo klubo ,,Horsina“ (vad. Inesa Markevičiūtė) žirgeliai.
Folkloro kolektyvai – Brukų „Bruknyčia“ (vad. Romualda Vasikonienė), Neveronių „Viešia“ (vad. Jolanta Balnytė), Lazdijų „Dziedukai“ (vad. Romas Mazėtis), „Vydraga“ (vad. Algirdas Klova) iš Vilniaus – turi baisiausią patraukimą visuos pasviečiuos grot ir dainuot, tai kaip čia Kalvarijoje nepasirodyti. „Bruknyčia“ varduvininkus sukvietė suveit į ratelį, ant garbingo krėslo pasodino ir vainikais apdalino. Jusevičių, Kalvarijos, Sangrūdos šokėjėliai visur sukinėjosi: vainikus in kupolę mėtė ir upe plukdė, puodynes daužė. Vyriausias Jonas laužą uždegė.
Mėnesienai šviečiant, pasirodė pagoniškos dievybės: Perkūnas, Saulė, Žemyna, Gabija, ir jų garbintojai. Senovės baltų apeigomis ugnį, vandenį, žolynus vienon dermėn sujungė, dainomis ir šokiais apipynė Kalvarijos folkloro ansamblis „Diemedis“, Jusevičių šokių grupė „Mis-A“ (vad. Danutė Giedraitienė), Marijampolės Sūduvos gimnazijos teatro ir šokio studija (vad. Deivydas Valenta), Trakų šokio ir ugnies studija „Čiutyta“ (vad. Vida Bagdonienė). O visa tai sutilpo į misteriją „Perkūno sakmės“, kurios sumanytoja, muzikos autorė ir režisierė Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė.
Po įspūdingo reginio vyresnieji skirstėsi, o jaunimas linksminosi su grupe „Antikvaras“ (vad. Andrius Rudzevičius).
Šitą istoriją Kultūros centro darbuotojos užrašė tep, kap prie tėvų jos kalbėtie išmoko – tarmiškai, nes šie, 2015-ieji metai – Etnografinių regionų metai. Be to, Rasos šventė buvo pateikta LLKC (Lietuvos liaudies kultūros centras) organizuotai konkursinei apžiūrai „Tradicija šiandien“. Visą reginį filmavo ir parodyti žadėjo LRT televizija (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).
Kalvarijos savivaldybės kultūros centro inf.
