Prekybos centruose vėl pasirodę specialūs stendai, nukrauti fejerverkais, tačiau kartu su šiuo šventiniu atributu grįžta ir klausimai dėl jų saugumo bei teisėto naudojimo.
Advokatų kontoros TEGOS patarėja Aleksandra Fedotova primena, kad pirotechnikos gaminiams taikomi griežti reikalavimai, o jų nepaisymas gali užtraukti nemenkas baudas ir kelti realų pavojų tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
Fejerverkai teisiškai suprantami kur kas plačiau, nei daugelis galvoja. Tai ne tik tradiciniai spalvoti pliūpsniai, bet ir įvairios civilinės pirotechnikos priemonės, naudojamos buityje, pramonėje, žemės ūkyje ar pramogų sektoriuje.
Kadangi visi šie gaminiai yra pagaminti iš sprogstamųjų medžiagų, jie skirstomi į kategorijas pagal pavojingumą: nuo mažiausiai pavojingų bengališkų ugnelių iki tik profesionalams skirtų fejerverkų. Amžiaus ribojimai skirtingoms kategorijoms taip pat yra aiškiai apibrėžti, todėl įsigyjant reikia atkreipti dėmesį ne tik į patį gaminį, bet ir į jo žymėjimą.
Pavyzdžiui, į F1 kategoriją patenka tie fejerverkai, kurie kelia labai mažą pavojų ir labai mažai triukšmo, dėl to jie gali būti naudojami ir gyvenamosiose patalpose. Tokius gaminius gali įsigyti asmenys nuo 14 metų, o geriausiai žinomas šios kategorijos pavyzdys – bengališkos ugnelės. F2 kategorija – fejerverkai, keliantys jau didesnį, bet vis dar mažą pavojų bei mažai triukšmo, tačiau yra skirti naudoti tik esant lauke, nurodomas mažiausias saugus atstumas – 8 metrai, o garso lygis turi neviršyti 120 decibelų. Tai dažniausiai daug didesni, po kelis šūvius turintys fejerverkai, kuriuos įsigyti gali asmenys nuo 18 metų.
Dar galingesni ir vieni populiariausių yra F3 kategorijos fejerverkai, kuriuos įsigyti galima taip pat tik nuo 18 metų. Jie jau priskiriami prie vidutinio pavojingumo pirotechnikos gaminių ir pagal visas rekomendacijas turėtų būti naudojami didelėse atvirose teritorijose. Kaip nurodoma EP ir EK direktyvoje, mažiausias saugus atstumas – 15 metrų. Egzistuoja ir dar viena fejerverkų kategorija – F4, kurią dėl didelio žmogui keliamo pavojaus įsigyti leidžiama tik specialią pirotechnikos licenciją turintiems asmenims ir tik specializuotose parduotuvėse.
Labai svarbu, kad fejerverkai būtų tinkamai paženklinti – ant jų turi būti matoma naudojimo instrukcija, nurodyti gamintojo ar importuotojo duomenys, gaminio kategorija, pirotechninio mišinio masė, partijos numeris, galimos rizikos bei saugus atstumas. Pagrindinis kokybės ir saugos rodiklis – CE ženklas, kuris rodo, kad gaminys atitinka Europos Sąjungos standartus. Jo nebuvimas reiškia, kad fejerverkas gali būti nesaugus ir apskritai neturėtų patekti į rinką. Net ir atrodytų nekaltas gaminys, jei nėra tinkamai paženklintas ar pagamintas, gali judėti chaotiškai, nukrypti netinkamai ir sukelti rimtą pavojų aplinkiniams.
Gali grėsti ne tik bauda
Pirotechnikos priemonių apyvartą Lietuvoje kontroliuoja policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas bei savivaldybių institucijos. Už pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė.
Jeigu nesilaikoma nustatytų importo, laikymo ar platinimo taisyklių, atsakingam asmeniui gali būti skiriama 60–300 eurų bauda ir konfiskuojamos visos pirotechnikos priemonės. Tuo atveju, jei prekiaujama ribojamais gaminiais, bauda gali siekti iki 300 eurų.
Uždraustų fejerverkų prekyba taip pat gali užtraukti baudą iki 300 eurų, o tais atvejais, kai fejerverkai parduodami nepilnamečiams ar nesilaikoma amžiaus apribojimų, gresia įspėjimas arba bauda siekianti iki 30 eurų. Kur kas griežtesnė atsakomybė taikoma tada, kai dėl netinkamai platinamų arba paženklintų gaminių nukenčia žmogus – tokiais atvejais gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas, o jo pasekmės tiek įmonei, tiek asmeniui gali būti ženkliai rimtesnės.
Taip pat įgaliota institucija turi teisę riboti ar uždrausti laikyti, platinti ar fejerverkus ir kitas pirotechnikos priemones, jeigu šių fejerverkų laikymas, platinimas ir naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Diskusijos apie fejerverkų žalą gamtai ar jų vietą šventėse tęsiasi jau daugelį metų, tačiau nepaisant skirtingų nuomonių, saugumas turi išlikti svarbiausiu prioritetu. Svarbu nepamiršti, kad net ir trumpas neatsargumas, netinkamas žymėjimas ar neatsakinga prekyba gali virsti skaudžiomis pasekmėmis.
