Įdomu, kiek dažnai žmonės tampa gudrių prekybininkų aukomis?
Apmaudu, bet turbūt kiekvienas galėtų pasidalinti istorija apie tai, kaip vienaip ar kitaip buvo apgauti. Kai tai nutinka turguje, didesnės nuostabos nekelia, bet kai apgavystės vyksta stambiuose prekybos centruosear parduotuvėse –stebina ir piktina.
Vartotojų teisių gynėjai tik skėsčioja rankomis ir tikina, kad kova su sukčiaujančiais prekybininkais nebus efektyvi, jei patys žmonės nebus atidesni ir reiklesni.
Rusai turi posakį „pasitikėk, bet patikrink“. Būtent taip turėtų elgtis pirkėjas, ypač pirkdamas kelias prekes, nes tuomet jį apmauti yra paprasčiau. Ne kiekvienas sugeba greitai suskaičiuoti kas kiek kainavo, kokios akcijos ar nuolaidos buvo (ne) pritaikytos. Svarbu bent jau dirstelti į kasos čekį neatsitraukus toli nuo kasos, ar tikrai jame viskas teisingai užfiksuota, nes paskui kažką įrodyti bus beviltiška. Dar blogiau, jei čekio išvis neduoda ar jo neimame, nepareikalaujame. Tuomet visi koziriai atsiduria sukčiaus rankose, o pirkėjas gali likti kvailio vietoje.
Neišgalvota istorija, kai pirkėjas viename prekybos centrepirko 4 porcijas ledų, o sumokėjo už 40 porcijų. Tarp kitų pirktų prekių jis čekyje laiku nepastebėjo klaidos, nes ledai buvo nebrangūs, o paskui įrodyti, kad suvalgė ne 40, o tik 4 porcijas ledų vyrui nepavyko.Įdomu, jei pardavėja būtų iš karto pričiupta? Tikriausiai tik atsiprašytų už netyčia nuspaustą nulį…
Ne kartą prekybos centre yra pasitaikę, kad atpigintoms prekėms nuolaida kasoje būna neužfiksuojama,tarp akcinių prekių lentynose pridedamair prekių be nuolaidų,o prie brangesnių prekių ne visada galima rastijų kainas ar barkodus. Ir tai tik keletas gudrybių, kurias naudoja prekybininkai žioplesniems pirkėjams apmauti. O dar smagiau, jei pirkėjas neįsidėmėjo, kokios veislės ir už kokią kainą sveriamas daržoves ar vaisius įsidėjo į krepšelį, tuomet tik pardavėjo sąžinės reikalas, kaip su tokiu pirkėju pasielgti.
Dažnai pirkėjas neima kasos čekio ir jis nukeliauja į šiukšliadėžę. Klaida. Tuomet jis gali kaltinti tik save įvykus apgaulei. Kartais pardavėjai čekio neįmuša ar neduoda. Neapdairumas? Greičiau gudrumas. Juk jei pavyks pirkėją apgauti, jis neturės tai patvirtinančio įrodymo.
Apmaudus neapdairumas, pirkėjai kainavęs 10 eurų, įvyko prieš kelias dienas Marijampolėje, viename kiniškomis prekėmis prekiaujančiame centre. Moteris pirko tris prekes, kainavusias po 8.50 eur, 9.50 eur ir 10 eur. Čia už prekes imama tik grynaisiais pinigais, kortele atsiskaityti nėra galimybės. Kai pardavėja paprašė 38 eurų, pirkėjai tik trumpam šmėstelėjo mintis, kad kiek brangokai teks už pirkinį mokėti, bet pasitikėdama malonia pardavėja, ištiesė jai 50 eur banknotą. Grąžos gavo 12 eur, o čekio ne. Pamanė, kad pardavėja jį bus įmetusi kartu su prekėmis į krepšelį. Maloniai besišypsanti pardavėjair jai padedanti kolegė nekėlė jokio įtarimo. Tačiau vėliau jų sąžiningumu teko suabejoti.
Namuose ramiai apžiūrinėdama pirktus daiktus,moteris suskaičiavo, kad sumokėjo 10 eur daugiau, nei reikėjo – ne 28 eur, o 38 eur. Kaip tai įrodyti? Čekio krepšelyje pirkėja, deja, nerado… Prieš akis – nedarbo savaitgalis. Taigi, naivu būtų tikėtis, kad atėjus aiškintis apgaulės po kelių dienų ir neturint čekio, kažką laimėsi, juolab jei visa tai įvyko sąmoningai. Liko kartėlis ir apmaudas dėl apgaulės ir prarastos nemenkos sumos. Moteris prisiminė, kad analogišką istoriją anksčiau stebėjo tame pačiame prekybos centre. Tuomet apdairesnė pirkėja laiku apsižiūrėjo ir garsiai pardavėjoms pareiškė, kad jos paskaičiavo 10 eur už prekes brangiau. Žinoma, šios mandagiai atsiprašė, kad suklydo… Bet ar tikrai tai įvyko ne tyčia?
Manoma, kad prekybininkai taip elgiasi kompensuodami nuostolius, kuriuos padaro pirkėjai – vagišiai. Dėl to, deja, nukenčia niekuo dėti žmonės. Taigi, kad skaudžių apgaulių ir nuostolių būtų patiriama mažiau, visi turime būti atidesni ir sąžiningesni.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotrauka Už „geras prekes“ kartais sumokame „per gerą“ kainą…
