Priesaiką sulaužiusiems ir įgaliojimų netekusiems savivaldybės tarybos nariams – apribojimas aštuonerius metus dalyvauti savivaldos rinkimuose

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė, Audronius Ažubalis ir Irena Haase įregistravo Savivaldybių tarybų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką sulaužęs asmuo negalėtų kandidatuoti savivaldos rinkimuose, jei nuo savivaldybės tarybos sprendimo, kad savivaldybės tarybos narys ar meras neteko savo įgaliojimų, dienos nepraėjo aštuoneri metai.

Pasitaiko atvejų, kada savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, nes veikia prieš Lietuvą. Dėl to jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje. Tokiu atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų reikalavimų, o savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys neteko savo įgaliojimų, toks narys įgaliojimų netenka. Tačiau netekęs įgaliojimų asmuo vėl gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose.

Todėl, A. Ažubalio teigimu, „moraliniu požiūriu vertinant, siūlomas apribojimas būtų tam tikra sankcija asmenims, kurie būdami savivaldybių tarybos nariais ar merais nevykdė kiekvienam politikui keliamų reikalavimų atlikti pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų“.

L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad galimai priesaiką sulaužęs savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, nelaukdamas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo, gali savo noru atsistatydinti ir vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad tuometinis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas sulaužė priesaiką, kai apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tačiau A. Titovas, nelaukdamas galutinio balsavimo taryboje pagal įgaliojimų netekimo procedūrą, Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir vėl ketina dalyvauti kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose“, – konkretų pavyzdį įvardino L. Kasčiūnas.

Pasak jo, siekiant užkirsti kelią tokiems prieš Lietuvą veikiančių veikėjų galimiems bandymams išvengti siūlomo apribojimo, įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnyje, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų priimti jo atsistatydinimo pareiškimo.

A. Bilotaitė pabrėžė, kad tokie įstatymo pakeitimai skatintų atsakingesnį vietos politikų požiūrį į keliamus reikalavimus atlikti savo pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. „Suprantama, kad savivaldybės tarybos nariams keliami aukštesni atsakomybės, profesionalumo ir etikos standartai, todėl jie privalo atsakingai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ar pasisakymus“, – teigė A. Bilotaitė.

„Siūloma įstatymo pataisa turėtų panaikinti įstatyme esančią spragą ir užkirsti kelią savivaldybės tarybos nariams arba merams, kurių atžvilgiu pradėtas apkaltos procesas, piktnaudžiauti įstatymu jiems suteiktomis teisėmis, t. y. jiems nebūtų leidžiama atsiimti savo mandato iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, o priėmus sprendimą – negalėtų kandidatuoti į šias pareigas dvi kadencijas iš eilės. Manau, kad tokios nuostatos skatintų politikų atsakomybę savo rinkėjams, duotai priesaikai ir turėtų užkardyti manipuliacijas ir piktnaudžiavimą“, – pataisų reikalingumą apibendrino I. Haase.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas