Profesinio rengimo centre nuotolinis mokymas pritraukia daugiau mokinių, o bendruomenė demonstruoja vienybę
Mokslo metų pabaigoje artėjantys brandos egzaminai, atsiskaitymai neretai mokiniams į gyvenimus įneša papildomo streso gurkšnį. Šie metai yra iš esmės kitokie – mokiniams teko persiorientuoti ir gerokai įpusėjus mokslo metams pereiti prie visai kitokios – nuotolinės – mokymosi sistemos. Tiesa, nei atsiskaitymai, nei egzaminai niekur nedingo.
Kiek kitaip, nei bendrojo lavinimo mokyklose mokymą organizuoja Marijampolės profesinio rengimo centras. Čia mokiniai daugiausiai išmoksta atlikdami praktines užduotis. Būtent apie tai, kaip sekasi dirbti nuotoliniu būdu, kokių įdomių metodų imasi mokytojai siekdami pritraukti vaikus į nuotolinio mokymo erdves ir, žinoma, apie artėjančius egzaminus bendravome su Profesinio rengimo centro direktoriumi Gražvydu Juodišium.
Profesinis mokymas pagrinde yra paremtas praktika. Kaip pavyksta jį organizuoti tokiomis neįprastomis sąlygomis?
Iš tiesų 70 proc. profesinis mokymas yra orientuotas į praktiką ir tik 30 proc. yra teorijos. Vis dėl to, galime džiaugtis, kad nuotolinis mokymas šiai dienai pas mus veikia visu 100 proc.
Pagal tai ką matome statistikoje, turime net tokių mokinių, kurie prasčiau lankę pamokas realiai, dabar labai noriai jungias. Iš tiesų, viena iš užduočių mokytojams buvo sukurti įdomų ir intriguojantį turinį. Manau, kad, šitas prieskonis nuotoliniam mokymui tikrai padėjo.
Kitas momentas, kalbant apie paties profesinio mokymo specifiką, tai nuo gegužės 11 dienos pradėjom individualų praktinį mokymą, pavyzdžiui vairuotojams, motociklininkams, traktorininkams. Žinoma, greičiausiai neišsisuksime tik su nuotoliniu mokymu.
Nuogąstaujant reikėtų pasakyti, kad nuotolinis mokymas nėra taip pigu. Atsirado labai daug išlaidų, kurios buvo nenumatytos, na, bet kitos išeities šiai dienai neturime. Manau, kad bendroj sumoj veikiam gerai, turim dar potencialo, turim, aišku, ir iššūkių, su kuriais susidorojom ir tikiu, kad ir ateity viskas pavyks.
Kokie iššūkiai kilo dėl nuotolinio mokymo? Ar technologijos nenuvylė?
Iš tiesų, didžiausias iššūkis buvo vaikų technologinės galimybės. Labai ilgai nesukdami galvos iškomplektavom savo kompiuterių klases – šiai dienai esame išdalinę apie pusantro šimto kompiuterių. Aišku, tikimės, kad jie grįš (juokiasi – aut. past.). Net teko nupirkti daugiau. Šioje vietoje susidūrėme su didžiuliu iššūkiu apskritai nusipirkti kompiuterių. Karantino laikotarpiu tai buvo beveik neįmanoma. Buvo, kad tiekėjui skambini, klausi – ar yra, pasako, kad yra. Kol derini visus reikalus, tiekėjas perskambina ir pasako, kad deja jau nebeturi. Tai buvo greičiausiai valandų, gal net minučių reikalas.
Dar ir tai, kad mūsų mokytojų amžius yra labai įvairus, bet daugiau turime brandaus amžiaus specialistus. Taigi pasitaikė iššūkių įvaldant nuotolinio mokymo sistemas. Gelbėjo tai, kad pasiruošimas buvo atostogų metu, todėl turėjome nemažai treniruočių, kurių ir pačiam teko pravesti ne vieną ir ne dvi. Patys pasitreniravom, pasimokinom, iniciavom kursus. Geriau besiorientuojantys mokytojai pagebėjo kitiems, kurie susidūrė su daugiau iššūkių, todėl džiugu, kad to komandinio darbo, susitelkimo matėsi nemažai. Ši situacija parodė, kokia stipri ir vieninga yra mūsų bendruomenė.
Minėjote, kad mokytojams teko nemenka užduotis – sukurti pritraukiantį turinį. Kokių metodų mokytojai ėmėsi?
Užduotis buvo sukurti įdomų turinį, dėl kurio mokinys norėtų prisijungti ir žiūrėti, kas čia bus šiandien. Mokytojai ėmėsi įvairių strategijų dėl metodikos tęstinumo, nekantraus laukiamo rezultato kas čia toliau bus ir panašiai.
Kalbant apie mokytojus, kurie labai daug iniciatyvos turi, teko matyti kaip mokytojas laksto su kamera, su stovu aplink ekskavatorių, bando pačius įvairiausiais momentus, kampus parodyti mokiniams prie kompiuterių ekranų. Įdomu tai, kad dabar pastebi tokius momentus, kurių gal iki tol nepastebėdavai, nes mokytoją būdavo apstojęs būrys vaikų. Žinoma, vaizdas pamokos šiek tiek pasikeitė.
Kalbant apie bendrojo ugdymo dalykus, tai ši situacija buvo šiek tiek lengvesnė, nes pasiūla priemonių, programų, metodų yra didžiulė. Mums reikėjo tik išsirinkti vieningą sistemą, kad nesiblaškytų nei mokytojai, nei mokiniai. Turėjome sistemingai susidėti tai ko mums reikia tai kas reikalinga ir susikalbėti su tėvais. Norėtųsi padėkoti sąmoningiems tėvams, kurie padeda esamą situaciją įgyvendinti.
O visgi planuojama, kad mokiniai į klases šiems mokslo metams sugrįš?
Na, manau, susitarsim, kad nuotoliniu būdu ir pabaigsim, išskyrus tuos atvejus, kai yra individualus mokymas. Pagal sudarytą grafiką mokiniai jau dabar atvyksta į mokyklą. Naudojamos visos apsaugos priemonės, po mokymo yra pilnai dezinfekuojami stalai ir kita įranga.
Artėja brandos egzaminai. Kaip mokiniams sekasi jiems ruoštis? Ar dėl nuotolinio mokslo nenukentės rezultatai?
Jeigu kalbant apie bendrąjį ugdymą, tai pasiruošimas labai intensyviai vyksta, na, komplikacijų šiokių tokių yra, nes nuotolinis mokymas turi savų iššūkių, ypatingai kalbant apie tą „gyvą“ kalbėjimą, aiškinimąsi, diskusijas. Visgi, ryšio priemonės šiai dienai yra pakankamai sklandžiai veikiančios, tai kažkiek ir atliepiamas tas poreikis.
Kitas momentas, apie techninį pasiruošimą egzaminams, tai čia tikrai daug užduočių turime. Galvojam ir svarstom, kad tiems mokiniams, kuriems tikrai didelis poreikis bus padėti. Tačiau ne visi atvejai yra vienodi tiek mokinių, tiek mokytojų adresu. Dėl to, kad mokytojams, kurie yra rizikos grupėje to tiesioginio kontaktavimo tikrai nesinori leisti, o ir visos rekomendacijos sako, kad tą griežtai draudžiama daryti. Tai labai tikiu, kad šioje vietoje tas nuotolinis individualus mokymas labai pagelbės.
Antras momentas, kalbant apie kvalifikacinius profesinio mokymo egzaminus – reikia pasidžiaugti, kad ministerija pagalvojo apie tai ir turime tvarką, kurios pasėkoje diplomai yra išduodami be egzaminų. Tai reiškia, kad iš tų modulių vidurkių, kaip mokslo metų eigoje buvo įvertintas mokinys, yra išvedami vidurkiai. Jeigu mokinys yra viską atsiskaitęs, turi visus įvertinimus, jam yra išduodamas diplomas. Tai šiomis dienomis kaip tik sklandžiai, pagal nustatytą grafiką, juos išdavinėjame.
Iš esmės tai yra šioks toks palengvinimas mokiniams?
Iš vienos pusės taip, yra palengvinimas, iš kitos – jų laukia dar labai didelis iššūkis su naujos darbo vietos susiradimu. Aišku, mes turėjom nusimatę ir šiek tiek praktikų vietų. Teko ne su vienu darbdaviu pasikalbėti, kaip šioje situacijoje elgtis, kaip atlikti praktiką. Dažnai man teko būti tuo atstovu, kuris paragino darbdavį būti labiau socialiai atsakingu ir priimti tą jauną darbuotoją, kuris tikisi darbo praktikos ir, greičiausiai, bus labai sėkmingas darbuotojas.
Šie momentai ganėtinai tamprūs ir sunku pasakyt, vėlgi, koks tęstinumas ir koks rezultatas bus po šio periodo, kai nevyko kvalifikaciniai egzaminai, o diplomai buvo išduodami šiek tiek švelnesne tvarka.
Ugnė Stanaitė
