Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad šalies verslas patirtų kuo mažesnius nuostolius dėl galimos antrosios COVID-19 pandemijos bangos, yra pasirengusi reaguoti lanksčiai ir greičiau bei efektyviau skirstyti paramą nuo COVID-19 padarinių nukentėjusiam šalies verslui. Ministerija jau dabar yra aptarusi kelis galimus scenarijus ir veiksmų planus, pagal kuriuos Lietuvos verslo patiriami nuostoliai būtų kuo mažesni.
„Lietuvoje daugėjant COVID-19 atvejų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau dabar pradeda rengtis antrajai koronaviruso pandemijos bangai, kad tiek šalies įmonėms, tiek visai ekonomikai ji būtų gerokai švelnesnė. Verslas, visuomenė ir viešasis sektorius jau turi patirties, kaip reaguoti esant tokiai situacijai, jau yra parengti reikalingi teisės aktai, kad būtų galima greičiau teikti paramą. Kilus antrajai bangai, daugiausia dėmesio bus skiriama ne draudimams, o pagalbai verslui“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.
Pasak R. Sinkevičiaus, prasidėjus pirmajai COVID-19 pandemijos bangai egzistuojančios paramos verslui priemonės buvo skubiai adaptuojamos, o naujos kuriamos pradedant nuo tuščio lapo. Šiuo metu ministerija turi visą priemonių rinkinį, kuris veikia, o kai kurias priemones galėtume greitai pritaikyti naujos bangos metu – taip išvengtume buvusių klaidų ir įvertintume naujus iššūkius.
Kilus antrajai COVID-19 pandemijos bangai, pagal verslo poreikius galėtų būti atnaujintos ir adaptuotos priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ bei „Subsidijos mikroįmonėms“.
Pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ finansavimą galėjo gauti smulkusis ir vidutinis verslas būtiniausioms veiklos išlaidoms, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos, padengti. Priemonė „Subsidijos mikroįmonėms“ skirta nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčiam verslui. Pagal šią priemonę mikroįmonės gali gauti negrąžinamas subsidijas, kurias turi galimybę panaudoti apyvartinėms lėšoms.
Matome, kad pasiteisino greito poveikio priemonės, kurios buvo sukonstruotos koronaviruso sąlygomis. Laikinai ir plačiai taikomos skaitmenizuotos priemonės, kurios buvo finansuojamos valstybės lėšomis: subsidijos mikroįmonėms ir turgaviečių mokesčių kompensavimas, lengvatinės paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. Šios priemonės leido suteikti prieigą prie būtino finansavimo itin sudėtingu laikotarpiu ypač nukentėjusiems sektoriams ir smulkiausiam verslui. Iki liepos 31 d. 3462 įmonėms buvo suteikta 200 mln. eurų lengvatinių paskolų.
Priemones būtų siūloma atnaujinti, jeigu tektų įvesti naujus apribojimus arba jeigu ekonominiai ir finansiniai rodikliai pradėtų blogėti.
Prireiktus ilgesnio laikotarpio priemones, kurių poveikis ir mechanizmai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį (palūkanų kompensavimas, portfelinės garantijos paskoloms ir lizingui, faktoringo palaikymas, eksporto garantijos ir pan.), planuojama tęsti iki metų pabaigos arba ilgiau.
Turizmo srityje planuojama „Turizmo inovacijų“ priemonės pagrindu pasiūlyti naują turizmo sektoriui skirtą priemonę, pagal kurią būtų galima efektyviau diegti inovacijas, išmaniąsias technologijas, kurios leistų teikti turizmo paslaugas bekontakčiu būdu, transformuoti turizmo verslo modelį. Šiuo metu „Turizmo inovacijų“ priemonė skirta skatinti inovacinę veiklą turizmo sektoriuje, kuriant ir tobulinant turizmo paslaugas, pristatant informaciją apie turizmo paslaugas, apmokant turizmo sektoriaus įmonių darbuotojus.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro R. Sinkevičiaus, nuo paleidimo pradžios priemonės buvo tobulinamos, ieškoma balanso tarp efektyvaus ir atsakingo lėšų panaudojimo, tačiau skirtingi sektoriai atsigauna nevienodais tempais, atsiranda ir naujų iššūkių, todėl ir priemonės privalo nuolat evoliucionuoti, pavyzdžiui, tobulinamos nuomos kompensavimo priemonės sąlygos, siekiama užtikrinti geresnę prieigą prie kapitalo eksportuojančioms įmonėms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
