Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį. Paskutinį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 metų gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.
Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės tvirtinimu, darbo rinkoje susiklostė išskirtinė situacija, kai per mėnesį fiksuojamas laisvų darbo vietų skaičius gerokai didesnis nei registravosi naujų klientų. Nedirbančių asmenų spartesniam įdarbinimui trukdo jų darbo rinkos poreikių neatitinkanti turima kvalifikacija, teritoriniai skirtumai, mobilumo stoka bei 33,4 proc. darbo skelbimų siūlomas iki 700 Eur. atlyginimas.
„Matome, kad registravosi daugiau asmenų, kurie darbo rinkoje buvo neaktyvūs – anksčiau nedirbę visai arba nedirbę ilgiau kaip dvejus metus. Rugpjūtį niekur nedirbusių asmenų registruota 14,9 tūkst., taip pat dėl ekonominės situacijos dalis savarankišką veiklą vykdžiusių asmenų pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos, aktyviau registravosi ir besimokantis jaunimas, studentai. Dalį klientų kreiptis į Užimtumo tarnybą paskatino ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas“, – pabrėžė Tarnybos vadovė.
Rugpjūtį daugiausia – 63,5 proc. darbo pasiūlymų pateikė paslaugų sektoriaus darbdaviai. Beveik 21 proc. laisvų darbo vietų registruota pramonėje ir 11,9 proc. statybos sektoriuje.
Daugiausiai laisvų darbo vietų registravo transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių darbdaviai. Pagal įmonių vykdomą ekonominę veiklą, daugiausiai laisvų darbo vietų rugpjūtį registravo transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių darbdaviai.
Specialistų ir vadovaujančio personalo profesijų grupėje paklausiausi buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei ikimokyklinio ugdymo mokytojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, buhalteriai, paštininkai ir giminiškų profesijų tarnautojai, kitur nepriskirti mokymo specialistai, statybos vadovai.
Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų didžiausia paklausa buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, parduotuvių pardavėjų, virėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, statybininkų, dažytojų, dailidžių ir stalių, kepėjų ir konditerių, siuvėjų bei darbininkų izoliuotojų.
Įmonės ieškojo krovikų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, pakuotojų (rankomis), prekių krovėjų į lentynas, inžinerinių statinių statybos nekvalifikuotų darbininkų. Labiausiai augo virtuvės pagalbininkų, inžinerinių statinių statybos nekvalifikuotų darbininkų, baldžių, padavėjų, dailidžių ir stalių, kepėjų ir konditerių, krovininių platformų ir krautuvų operatorių poreikis.
Šiais metais darbdaviai iš viso pateikė 130,8 tūkst. darbo pasiūlymų neterminuotam ir 12,2 tūkst. terminuotam darbui.
13,7 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų neturi darbo
Nuo karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo pasikeitė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos tendencijos. Darbo jėgos paklausa, mažėjusi iki balandžio, atsigauna, tačiau darbo neturinčių asmenų įregistruojama gerokai daugiau negu pernai.
Rugpjūtį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 30,2 tūkst. darbo neturinčių žmonių – tai 7,3 proc. mažiau nei liepą. Tačiau darbo jėgos pasiūla buvo 45,9 proc. aukštesnė, palyginti su 2019 m. rugpjūčiu. Šiemet vidutiniškai per mėnesį įregistruojama po 27,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kai 2019 m. aštuonių mėnesių vidurkis – 21,5 tūkst.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 235,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 94,1 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 14,6 tūkst. daugiau nei šių metų rugpjūčio 1 d. Registruotas nedarbas rugsėjo 1 d. siekė 13,7 proc.
Rugpjūtį registruotas nedarbas didėjo 59 iš 60 šalies savivaldybių, mažėjo tik vienoje – Pakruojo r. Didžiausias augimas fiksuotas Kalvarijos (1,9 proc. punkto) ir Lazdijų, Vilkaviškio, Molėtų, Šilutės r. savivaldybėse (po 1,7 proc. punkto).Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų rugsėjo 1 d. buvo registruoti bedarbiais Lazdijų r.
Į darbo rinką sugrįžo 31,1 tūkst. asmenų
Rugpjūtį Užimtumo tarnyba į darbo rinką padėjo sugrįžti 31,1 tūkst. asmenų. Padėta įsidarbinti 19,5 tūkst. asmenų – 6,9 proc. daugiau nei šių metų liepą ir 43,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse pradėjo dalyvauti 1,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 13,2 proc. mažiau nei šių metų liepą ir 10,8 proc. mažiau nei 2019 m. rugpjūtį. Užimtumo didinimo programose dalyvavo 386 asmenys.
Savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., pradėjo 9,3 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 11,5 proc. mažiau nei šių metų liepą, tačiau 36,3 proc. daugiau nei 2019 m. rugpjūtį.
Nuo metų pradžios užimtumas suteiktas 199,2 tūkst. asmenų.
Užimtumo tarnybos informacija
