Kaip mes jaučiamės – esame linksmi, nusiminę ar pikti – kasdien nulemia skirtingi faktoriai. Ilgesnį laiką jaučiant liūdesį, depresyvią nuotaiką ar nerimą pirmiausia patariama atsižvelgti į savo aplinką ir kasdienius įpročius.
„Vilties linijos“ koordinatorės Rita Šatkuvienė ir Inesa Bundulienė įvardija, kad dažniausiai emociniai sunkumai išgyvenami dėl iššūkių santykiuose, o „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė priduria – šalia to papildomą žalą emocinei būklei daro ir pamirštas rūpestis savo sveikata.
Dažniausiai nerimaujame dėl santykių
Emocinės pagalbos žmonės ieško susidūrę su tokiomis problemomis kaip priklausomybės, vienišumas, psichinės sveikatos sutrikimai ar gyvenimo prasmės klausimai. Visgi „Vilties linijos“ koordinatorė Rita Šatkuvienė išskiria santykių problemas kaip dažniausią suprastėjusios emocinės būklės priežastį.
„Mes esame socialinės būtybės, palaikančios įvairius tarpasmeninius santykius su šeima, draugais, kolegomis ar kitais aplinkiniais. Todėl neatsiejamai viena dažniausių „Vilties linijos“ skambučių temų yra būtent tarpasmeninių santykių sunkumai. Santykiuose kylantys iššūkiai ir nesutarimai neramina daugelį, todėl net vienas pokalbis telefonu gali padėti pasijausti išgirstam ir suprastam. Kai sudėtingoje situacijoje esame ne vieni, ją įveikti sekasi lengviau. Juk mes nė vienas nesame apsaugotas nuo sunkumų, o kreipimasis pagalbos yra stiprybės ir noro padėti sau požymis“, – pasakoja R. Šatkuvienė.
Apleidę savo fizinę sveikatą – jaučiamės prasčiau
Fizinės sveikatos problemos gali padidinti psichinės sveikatos suprastėjimo riziką, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė. Anot jos, daug įtakos turi stresas ir nuolatinis skubėjimas, dėl kurių žmonės neretai pamiršta sveiką ir reguliarą mitybą, judėjimą bei poilsį.
„Susirūpinti savo psichologine sveikata vertėtų vos pastebėjus, kad mylimos veiklos žmogaus nebedžiugina, o bendra jo savijauta – suprastėjusi. Dažnai tai išduoda pablogėjusi miego kokybė, slogi nuotaika, negebėjimas susikoncentruoti bei motyvacijos praradimas. Kiekvienas galime susidurti su šiais sunkumais, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį. Jeigu ši būsena trunka ne dieną ir ne dvi, o ilgesnį laikotarpį, patariama įsivertinti savo kasdienius įpročius ir jų pokyčius, o taip pat kreiptis pagalbos į specialistus. Laiku tai pastebėjus, bus lengviau susigrąžinti gerą savijautą“, – pasakoja J. Deksnienė.
Išbandykite minčių nuraminimo pratimą
Kalbant apie jausmus, svarbu suprasti, kad visi jausmai – tiek malonūs, tiek nemalonūs – yra reikalingi, teigia „Vilties linijos“ koordinatorė Inesa Bundulienė. Jie tarsi signalas, įspėjantis žmogų apie patenkintus ar nepatenkintus poreikius.
„Kai neįsivardiname, slopiname, neišjaučiame nemalonių jausmų, jie kaupiasi ir tarsi „ieško išėjimo“ kūne. Pajutus nemalonų jausmą kaip pyktis, baimė ar liūdesys, galime nukreipti savo dėmesį į kūno vietą, kur šis jausmas pasireiškia fiziniais pojūčiais. Tuomet pabandykite į šią kūno dalį ilgiau kvėpuoti – įkvėpti ir iškvėpti. Nevertinant ir nekritikuojant – blogas jausmas ar geras – stebėkite, kaip jaučiate jį savo kūne. Leiskite jam būti, kol pojūčiai atslūgs. Paklauskite savęs, ar man liūdna, ar pikta. Patvirtinkite tai, sau pasakydami – aš jaučiuosi liūdnas, piktas“, – pataria I. Bundulienė.
Visapusės sveikatos principai
Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis – tai visiems gerai žinomi visapusiškos sveikatos principai. Vaistininkė pasakoja, kad neretai tai gali pasirodyti per sudėtinga ir atbaidyti žmogų nuo kasdienių įpročių keitimo, tačiau ji tikina, kad vietoje kardinalaus gyvenimo būdo pakeitimo imtis mažų veiksmų.
„Fizinis aktyvumas labai svarbus geros nuotaikos ir savijautos palaikymui. Nepamirškite – kad jums nebūtina iš karto sporto salėje kelti štangų ar nubėgti maratoną. Pradėkite nuo ilgesnių kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore. Lygiai tas pats su mityba. Nesistenkite per dieną iš maisto raciono išbraukti visų transriebalų turinčių produktų. Geriau po truputį į lėkštę įdėkite daugiau daržovių bei papildomai vartokite B grupės vitaminus ir magnį, kurie gali sumažinti tokius simptomus kaip padidėjęs jautrumas, dirglumas, sustiprėjęs nerimas“, – pataria J. Deksnienė.
Kreipkitės pagalbos
Jeigu ilgą laiką jus lydi prislėgta nuotaika, liūdesys, nevilties ir bėjėgiškumo jausmas, kankina nuolatinis nuovargis, sutriko miegas bei praradote susidomėjimą mėgstama veikla, patariama kreiptis pagalbos į specialistus.
„Visa tai gali būti ir depresijos požymiai. Kalbant apie ligą, norėtųsi nuraminti žmones, kad daugeliu atvejų ji yra išgydoma, dėl to būtina laiku kreiptis pagalbos ir gauti reikalingą gydymą. Depresija nėra nuosprendis. Kartais tai iš tiesų padeda priminti sau, kad tai, kas šiuo metu nemalonu – laikina. Svarbu nelikti vienam, ieškoti pagalbos sunkumams užklupus ir tikėti, kad susitvarkysite“, – sako „Vilties linijos“ koordinatorė I. Bundulienė.
