Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrių, pradeda vienus svarbiausių darbų rudenį – medelių ūglių aptepimą repelentais.
Repelentais apteptos pažeidžiamos jaunų medelių dalys – ūgliai, liemenys – atbaido elninius žvėris ir šernus savo kvapu bei skoniu. Repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 19-20 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis.
Palankiausias metas miškuose esančius medelius aptepti repelentais – rugsėjo pabaiga ir visas spalio mėnuo, kuomet jau pasibaigusi medelių vegetacija, tačiau temperatūra dar yra pakilusi aukščiau nulio laipsnių ir augalas yra sausas – medeliai yra apsaugomi repelentais. Repelento tepimo būdas priklauso nuo elninių žvėrių kiekio teritorijoje. Repelentu galima aptepti tik viršūninį medelio ūglį, jeigu elninių gyvūnų aplink nėra daug. Jeigu tokių gyvūnų skaičius miške yra didesnis, būtina apsaugoti ir šoninių šakų ūglius.
Elniniai gyvūnai labiausiai mėgsta lankytis jaunuolynuose – žemuose spygliuočių želdiniuose.
Repelentais medeliai apsaugomi kasmet. Pasodintus medelius miškininkai taip pat apsaugo individualiomis medelių apsaugomis, jomis apgaubdami medelių kamienus. Paūgėjusiam augalui tokia apsauga nebereikalinga, tad ją galima naudoti pakartotinai kitiems medeliams apsaugoti. Šiuo būdu miškininkai apsaugo medelius ne tik nuo elninių žvėrių, bet ir nuo graužikų.
„Pasodinus jaunus medelius, miškininkai vykdo įvairius miško priežiūros, apsaugos ir tvarkymo darbus, kad užaugintų sveiką, brandų ir klimato kaitai atsparų medyną. Šaltuoju metų laiku medelius reikia itin kruopščiai apsaugoti, kadangi žvėrys juos pažeidžia nuskabydami ūglius ar nulupdami žievę. Kad medžiai nebūtų pažeisti ir į jų stiebus neįsiskverbtų puviniai ar kitos ligos, kiekvieną rudenį repelentais aptepame kelias dešimtis milijonų medelių bei juos nuo pažeidimų papildomai tveriame tvoromis “, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Žvėrys žalos pridaryti gali ne tik jaunuolynuose, ką tik pasodintų medelių medynuose, bet nulaupyti žievę, išlaužyti ar kitaip žvėrių pažeisti gali būti ir vyresnio amžiaus medynai. Dėl šios priežasties želdinių plotai saugomi juos tveriant vielos tinklo tvora, kuri yra brangi, tačiau efektyvi priemonė didesniems želdinių plotams.
Tvora turi būti įrengta tvarkingai bei ją reikia nuolat prižiūrėti, kad į aptvertą teritoriją nepatektų žvėrys. Tokiu būdu kasmet apsaugoma beveik 7 tūkst. ha miško želdinių plotų.
Visi želdinių ir žėlinių apsaugos būdai yra parenkami atsižvelgiant į žvėrių populiaciją konkrečiame regione ir kitus gamtinius veiksnius. Taip pat apsaugos būdai gali būti derinami tarpusavyje, pavyzdžiui, repelentais aptepti medeliai taip pat aptveriami apsaugine tvora.
