Seimas grįžta prie partijų finansavimo pertvarkos

Seimas grįžta prie pataisų, kurios keistų partijų finansavimo tvarką, o Socialdemokratų darbo partijai atiduotų dalį socialdemokratų dotacijos.

Šias pataisas valdantieji siekė priimti dar praėjusioje pavasario sesijoje, bet planus pristabdė opozicija, surinkusi parašus dėl ekspertinio vertinimo.

Siūlomos pataisos nuo 2020 m. iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai.

Tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms valstybės biudžeto asignavimai būtų didinami 1,5 karto.

Pataisas įvertinę ekspertai pateikė išvadą, kad jos neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.

Šį vertinimą atliko buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Darijus Beinoravičius.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei EP rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

„Socialdarbiečių“ parengtame projekte siūloma, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalijama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.

Pataisas sukritikavusi Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara. Pavyzdžiui, Birštone per 2015 m. savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3918 balsų.

Informacija paskelbta Alfa.lt

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas