Seimas ketina padidinti mokesčius verslui. Biudžeto ir finansų komitete jau yra pritarta loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektui. Jeigu šiam siūlymui pritars ir Seimas, lošimų verslui mokesčiai bus padidinti daugiau kaip 30 proc., o atskiroms lošimų rūšims – net iki 50 proc.
Šis įstatymo pakeitimas buvo registruotas dar 2017 m. ir nepaisant to, kad vėliau Vyriausybė jam nepritarė, Seimas grįžta prie klausimo nagrinėjimo.
Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) vadovas Mantas Zakarka teigia, kad šis siūlymas drastiškai didinti mokesčius atskiroms lošimų rūšims yra nepamatuotas pagal lošimų sektoriaus finansinius rezultatus. Jo nuomone, šio įstatymo pakeitimas stabdys legaliai veikiantį verslą ir teturi vieną tikslą – užkamšyti kitų metų biudžeto skyles.
„Kol diskusija viešojoje erdvėje sukosi apie nekilnojamojo turto, automobilių ir bankų mokesčius, Seime iš stalčių iškelti seni mokesčių didinimo projektai. Po ilgų diskusijų Vyriausybė šiais metais parengė savo išvadą, kuria siūlė dėl naujų ribojimų ir investicijų lošimų verslui nedidinti mokesčių. Per pastaruosius porą metų azartinių lošimų organizatoriams ir taip buvo įvesta aibė apribojimų, o paskutinis iš jų – lošimų reklamos ribojimas – įsigaliojo lapkričio 1-ąją. Jeigu mokesčiai bus padidinti vidutiniškai 30 proc., kaip dabar planuojama, šiame sektoriuje sumažės gerai apmokamų darbuotojų, užsienio bendrovės apkarpys investicijas, o lošimus organizuojančios įmonės turės peržiūrėti sporto komandų ir federacijų rėmimo strategijas”, – sako M. Zakarka.
Jis pabrėžia, kad norint surinkti daugiau mokesčių, pirmiausia reikėtų efektyvinti kovą su šešėliniais lošimų organizatoriais. Neseniai skelbta, kad tyrimų bendrovės „H2GC” duomenimis, net 35 proc. Lietuvos internetinių lošimų rinkos sudaro nelegaliai veikiantys lošimų organizatoriai. Jų pajamos gali siekti 14,2 mln. eurų per metus, o nuo šios sumos į Lietuvos biudžetą neįplaukia nė euras mokesčių.
„Siūlome ieškoti priemonių, kaip sumažinti šešėlinę rinką, o ne užkrauti papildomų mokesčių naštą ant legaliai veikiančio ir mokesčius mokančio verslo Lietuvoje. Nelegalūs operatoriai ne tik kad nemoka specialiojo lošimų mokesčio – mūsų skaičiavimais, iš jų valstybė kasmet nesurenka 3,6 mln. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių. Palyginimui – 2018 m. septynios Lietuvoje legaliai veikiančios lošimo bendrovės sumokėjo daugiau nei 12 mln. eurų specialiojo mokesčio”, – teigia M. Zakarka.
Jis siūlo atkreipti dėmesį, kad dabar valdžia visiškai nesirūpina, kaip kovoti su nelegaliais internete veikiančiais lošimų operatoriais: „Nėra ribojami jokie pervedimai iš Lietuvos piliečių sąskaitų tokiems operatoriams ir tikriausiai niekas nėra girdėjęs apie baudas, kurios būtų paskirtos tokius pervedimus atliekantiems tarpininkams ar mokėjimo institucijoms. Nelegaliai veikiantys operatoriai veikia neatsižvelgdami į Lietuvoje galiojančius įstatymus, todėl lošėjams siūlo patrauklias paslaugas, žaidimus, premijas, akcijas, ko negali padaryti licencijuoti operatoriai. Pastarieji galiausiai lieka už konkurencijos ribų, apkrauti mokesčiais, ribojimais, baudomis. O tarptautinės kompanijos, vertindamos galimas investicijas ar plėtrą, labiau linkusios rinktis kaimynines šalis Latviją ar Estiją, kur tokiam verslui yra daug palankesnės sąlygos, padedančios stipriai papildyti šių valstybių biudžetus”.
Mokestis lošimų organizatoriams skaičiuojamas nuo lošėjų statomų sumų ir jiems išmokėtų laimėjimų skirtumo. Pagal numatytas įstatymo pataisas, nuotolinių lošimų organizatoriams siūloma didinti mokesčio tarifą nuo 10 iki 13 proc., antžeminių lažybų organizatoriams – nuo 15 iki 18 proc.
Taip pat norima padidinti ir fiksuotus mokesčius lošimo stalams ir automatams. Pavyzdžiui, už A kategorijos lošimo automatą mokestis kiltų nuo 232 iki 260 eurų per mėnesį, už B kategorijos lošimo automatą mokestis kiltų nuo 87 iki 130 eurų per mėnesį, o už ruletės, kortų arba kauliukų stalą – nuo 1738 iki 2300 eurų per mėnesį.
