Seimo Darbo partijos frakcija siūlo pagalvoti apie kitus būdus apmokestinti taršą

Seimo Darbo frakcija antradienį susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu, kuris parlamentarams pristatė svarbiausius rudens sesijos projektus, kuriuos Aplinkos ministerija (AM) siūlys Seimui.

Aplinkos ministras, pristatydamas projektus Seimo nariams dar prieš jų teikimą Seimui, neslėpė, kad tikisi išgirsti frakcijos nuomonę apie juos ir galbūt užsitikrinti palaikymą balsuojant. Tačiau tai gali būti sudėtinga, nes esminiai AM siūlymai bus susiję su mokesčių kėlimu, kas, anot Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, neabejotinai kirs per kiekvieno žmogaus kišenę.

„Džiaugiamės ministro iniciatyva organizuoti susitikimus, naudinga išgirsti planuojamus pokyčius ir pasiūlyti savo matymą, nes Darbo partijos frakcija pasisako už žmonių pajamų didinimą, jokiais būdais ne mažinimą. Tikimės, kad ministras mus išgirs ir Seime išvysime ne tokius aštrius siūlymus“, – teigia parlamentaras V. Fiodorovas.

To, kad planuojami pokyčiai nėra lengvi, neslepia ir pats ministras.

„Šią sesiją reikia daryti sunkius darbus. Tarp jų – atliekų tvarkymo sistemos pakeitimai, vandentvarkos reforma ir įvairūs aplinkos taršos mokesčiai, pradedant automobilių taršos mokesčiu, baigiant anglies ir kitų akcizų mokesčių pakėlimu“, – kalbėjo aplinkos ministras, neslepiantis, kad jo kolegos liberalai stebisi ministro pozicija didinti mokesčius.

Tokia pozicija stebina ir Darbo partijos frakciją, kuri šią rudens sesiją siūlo nemažai projektų, skirtų mažinti socialinę atskirtį bei padėti sunkiai besiverčiantiems Lietuvos žmonėms. Akivaizdu, kad mokesčių kėlimas prie šių tikslų niekaip negali prisidėti.

„Jūs ateinate su vandentvarka – miesto gyventojams brangs, automobilių taršos mokesčiai – vėl miestų gyventojai, o ir visi kiti, kentės, bet ką jūs, kaip Vyriausybės narys, jiems duodate? Jūsų Vyriausybė tik mokesčiais apkrauna, o ką jūs duodate tiems gyventojams?“, – ministro klausė Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Didžiausios aistros – dėl automobilių taršos mokesčio

Kalbėdamas apie automobilio taršos mokestį, ministras S. Gentvilas teigė, kad jis nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus. Anot jo, netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Jis pabrėžė, kad mokestis būtų nukreiptas į labiausiai teršiančius automobilius.

Frakcijos seniūnas V. Fiodorovas stebisi, kodėl taršą mažinti užsimota būtent tokia apmokestinimo forma, o ne per kuro kainą. „Dyzelinas yra pigesnis kuras. Tai atsilieptų labiau tiems žmonėms, kurie daugiau važiuoja. Galbūt turi taršų automobilį, bet su juo išvažiuoji kartą per metus, bet mokėsi daugiau. Jei tai būtų kuro kainoje, tai automatiškai, kiek vartoji, tiek susimoki“, – kalbėjo V. Fiodorovas.

Ministro aiškinimas, kad svarstymo didinti akcizo mokesčius atsisakyta siekiant, jog nenukentėtų atokiai gyvenantys žmonės, neįtikino parlamentaro Aido Gedvilo. „Juk kaimeliuose, miesteliuose transportas tikrai nėra naujausias ir tie gyventojai paprastai naudojasi pasenusia technika ir taip, matyt, automatiškai papuls į apmokestinamuosius“, – kalbėjo A. Gedvilas.

Seimo nariui Artūrui Skardžiui didžiausią nerimą kelia tai, kad nuo konstitucinio aplinkos politikoje principo pereinama prie nesuprantamo principo.

„Aš tai matau kaip turto mokestį, bet ar galime matyti kokias nors alternatyvas? Gal reikėtų pagalvoti kaip pereiti prie mažiau taršaus automobilio? Ar yra prielaidos sukurti naują turtą? Skatinčiau grįžti prie konstitucinio principo ir ieškoti realaus taršos apmokestinimo… Kaip apmokestinti tą teršėją“, – kalbėjo A. Skardžius, palygindamas siekį apmokestinti automobilius su šiukšlių išvežimo kainos pagal gyvenamąją kvadratūrą absurdu.

Jam antrino ir parlamentarė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. „Kaip ir su atliekomis – mes apmokestiname plotą, bet neatsižvelgiame į teršėją. Galbūt reikėtų žmones skatinti apskaičiuoti savo automobilio taršą ir ją mažinti, siekiant sumažinti mokestį? Tokiu būdu ugdyti sąmoningumą, kad kuo daugiau terši – tuo daugiau mokėsi“. Ji taip pat domėjosi,  ar metalo laužo automobilių supirkėjai moka ministerijai ar valstybei už gautą turtą – kai žmonės, siekdami gauti išmokas, pavyzdžiui, paspirtukui įsigyti, priduoda savo senus automobilius.

Seimo narė Vaida Giraitytė pastebėjo, kad siūlomi mokesčiai kelia įtarimą, jog siekiama ne labiau sumažinti aplinkos taršą, bet surinkti kuo daugiau biudžeto pajamų.
„Tarsi sakote – susimokėk, važinėk ir gali toliau teršti. Susimokėję mokestį žmonės ir toliau važinės taršiais automobiliais. Ar nesvarstote kitų galimybių, pavyzdžiui, skatinti žmones persėsti iš taršių automobilių į viešąjį transportą? Galbūt finansines paskatas įsigyjant netaršius automobilius?“, – klausė parlamentarė.

Darbo partijos frakcijos nariai laikosi pozicijos, kad mokėti turi teršėjas, nes priešingu atveju tai bus turto mokestis.

„Iš gyventojų pandemijos metu bus paimta 200 milijonų. Tai yra tam tikras mokestis užkaišioti biudžeto skyles“, – kritikos aplinkos ministro planams negailėjo A. Skardžius.

S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.

Darbo partijos inf.