Trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje medinis Kalvarijos tiltas per Šešupę skaičiavo paskutinius gyvavimo mėnesius. Netikėtai kilęs potvynis miesto savivaldybę privertė imtis skubotų veiksmų. Nors vasarą upės tėkmė ties Kalvarija gerokai sumažėja, bet pavasarį vandens lygis staigiai šauna aukštyn. Tai žinodami miesto valdžios pareigūnai neturėjo kito pasirinkimo – nusprendė statyti naują betoninį tiltą.
Sename 1933 m. laikraštyje radau publikaciją pavadinimu „Kalvarijos geležies betono tiltas“. Pasak gerai informuoto autoriaus, „1932 m. savo dienas baigė medinis Kalvarijos tiltas. Jau prieš metus buvo nuspręsta statyti naują tiltą. Bet vis buvo delsiama. Staiga 1932 m. kilęs pavasario potvynis skatino skubėti.
Kadangi senas medinis tiltas buvo supuvęs ir apiręs, tai ledams pradėjus eiti Šešupe, buvo išstatyta sargybon visa Kalvarijos ugniagesių komanda. Ugniagesių kova su didelėmis ledo lytimis buvo naudinga. Nors lytys išlaužė keturis polius, tačiau nuo didesnės katastrofos apsisaugota.
Keliant klausimą ties būsimo tilto medžiaga, apsistota ties gelžbetoniu. Marijampolės apskrityje dauguma tiltų yra mediniai. Tiesa 1928 m. per tą pačia Šešupę buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas Liudvinave. Taigi bus tokie jau du.
Naujam tiltui buvo pasirinkta sijinė konstrukcija su konsolėmis. Tiltas buvo padėtas ant dviejų masyvių atramų. Kadangi tiltas yra mieste, tai jam padaryti 1,10 metro pločio šaligatviai. Važiuojamos dalies platumas gavosi 5,30 m.
Pasirinkus tokią tilto konstrukciją siekta dviejų tikslų: pasidaryti kuo mažiau darbo vandenyje. Toks darbas ne tik brangus, bet ir labai sunkus. Antra, siekta palikti kuo laisvesnę vagą Šešupės vandeniui. Vasarą upės tėkmė mieste yra nežymi, tačiau pavasario vanduo būna staigus. Suvalkų plente pastatytas tiltas ledams einant dažnai užtvenkia upę.
Atramos pataikytos padėti ant buvusių senojo tilto atraminių polių. Senieji poliai, juo nupjovus, rasti sveiki, todėl palikti. Gruntas ant kurio padėtos atramos yra liesas šlynas. Atramų pamatai įleisti į žemę du su puse metro.
Važiuojamoji dalis – išilginės ir skersinės sijos, ir plyta. Ištyrus vietinį iš Trakėnų žvyrą buvo rasta apsčiai jame akmenukų, todėl betono frakcija buvo pakeista. Kadangi žvyras turėjo šiek tiek molio, jis buvo plaunamas. Plaunama buvo sijojant žvyrą ant tankių sietų ir skalaujant vandeniu.
Ant važiuojamosios dalies buvo uždėta vieno sluoksnio tolio izoliacija.
Važiuojamoji dalis išgrįsta lauko akmenimis ant smėlio sluoksnio. Projektuojant tiltą buvo pasiūlyta grįsti tašytu akmeniu, tačiau dėl brangumo to sumanymo atsisakyta.
Tiltas buvo išbandytas. Naujasis kūrinys buvo uždėtas smėliu. Šis buvo supiltas į tam tikrą dėžę viso tilto platumu. Tiltas per vidurį įlinko apie 2 mm. Svoris ant tilto išlaikytas apie parą.
Naujasis tiltas iškilo virš buvusiojo važiuojamosios dalies. Todėl reikėjo padaryti privažiavimą. Atitinkamą galą gatvės grindinio iš abiejų tilto galų teko pakelti.
Naujojo Kalvarijos tilto projekto autorius – Marijampolės miesto inžinierius S. Dragašius. Statytas Marijampolės apskrities savivaldybės lėšomis. Statė (meistrai iš Kauno) – firma „Gurvičius ir Rainesas“.
Tilto pagražinimas dar nėra baigtas. Pavasarį bus perdažomi turėklai. Sąmata išėjo 81380.33 tūkst. litų.“
