Istorinė Petro Armino vardu vadinama gatvė Marijampolėje prasideda nuo baltosios bažnyčios. Už senų kapinių kerta Vytauto gatvę, o kairėje kelio pusėje stovi A. Smetonos laikais iškilusi pradžios mokykla.
Petro Armino vardu pavadinta mokslo įstaiga šiais metais minėtų devyniasdešimties metų jubiliejų. Bėda ta, kad nėra kam švęsti. O ir minėti nėra ko. Senasis pastatas jau tik vaiduoklis užkaltais langais. Prieš devyniasdešimt metų statinys buvo vadinamas modernia pradžios mokykla.
Sename 1934 m. išleistame žurnalo „Savivaldybė“ laikraštyje džiaugiamasi Marijampolės miesto pažanga. Ypatingas dėmesys skiriamas ką tik pastatytai pradžios mokyklai.
Publikacijoje rašoma, kad „Marijampolės miesto gyvenime įvyko didelis persilaužimas.“ Pasakojime itin gerai nusiteikusi žurnalisto plunksna kelia į padanges vietos savivaldos iniciatyvas. Kviečia atkreipti dėmesį „į naujosios Marijampolės savivaldybės paskutinių trejų metų darbo balansą: modernią halę, nuosavus rūmus savivaldai, naują autobusų stotį ir Basanavičiaus aikštę.
Be to šįmet bus pradėta grįsti tašytais akmenimis Vytauto gatvė. Kiek vėliau bus pastatyta skerdykla. Jau pradėti vandentiekio ir kanalizacijos darbai.“
Miesto burmistras Maurukas vadinamas energijos užtaisu. Sename straipsnyje rašoma, kad 1934 m. „Sausio 11 d. buvo iškilmingai pašventinta naujoji 8 komplektų (klasių) Petro Armino pradžios mokykla. Projektą paruošė miesto inžinierius Dragašius. Viduje (rašoma) yra didelė salė gimnastikai ir spektakliams rengti. Įrengtos patalpos muziejui. Mokyklos vedėjui ir sargui numatyti butai.
Mokykloje įvestas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija. Naujiena – rūsyje įrengti dušai vaikučiams. Mokyklos statyba savivaldybei kaštuos 230.000 tūkstančių litų. Lietuvos valstybės taupomosios kasos suteikė didelę paskolą.
Į iškilmes iš Kauno atvyko ministrai ir inspektoriai. Aukštieji vyriausybės atstovai pakeliui aplankė Ąžuolų Būdos dviejų klasių pradžios mokyklą. Įstaiga įsikūrusi ūkininko gryčioje.
Marijampolėje svečiai buvo pasitikti prie P. Armino mokyklos rūmų. Čia buvo burmistras Maurukas, pulkininkas Svilas, karo komendantūros viršininkas pulk. Kerbelis ir gimnazijos direktorius Gustaitis. Vaikai ministrams įteikė gyvų gėlių.
Vėliau burmistras pakvietė visus į savivaldybės suruoštus kuklius pietus. Buvo sakomos kalbos. Kalbėjo vyriausias rabinas prašydamas ministrų pastatyti pradžios mokyklą žydų vaikams.“
Dvidešimt pirmame amžiuje Marijampolė tapo meno traukos centru visoje Suvalkijoje. Ar gali parodos ir performansai prabilti senoje P. Armino pradžios mokykloje? O jeigu ant medžio plokštėmis užkaltų langų visu grožiu atsiskleistų senojo miesto tapyti vaizdai? O jeigu…?
