Tarpukaryje Marijampolė garsėjo savo gimnazijomis ir mokslo šventovėmis. Ryškiausiai švietė Rygiškių Jono gimnazijos šviesa. Tačiau ne ką mažesnę reikšmę turėjo vienuolių marijonų valdoma privati mokslo įstaiga. Čia buvo ir moksleivių bendrabutis. Kartais vienuoliai už mokslą leisdavo atsiskaityti maisto produktais.
Stojamieji egzaminai į Marijonų gimnaziją vykdavo kasmet. Su prašymais tekdavo kreipti į direktorių, istoriką dr. Joną Totoraitį. Prie prašymo tėvai paprastai pridėdavo vaiko asmens dokumentus ir penkis litus.
Į gimnaziją priimti vaikai apsistodavo pas artimus giminaičius. Kiti gyvendavo gimnazijos bendrabutyje.
Anot senųjų šaltinių, „Pastatas turi visus patogumus. Mokiniams pabėgioti yra didelė, gražiai išlyginta aikštė. Netoli – sodas pasivaikščioti.
Bendrabutyje – daugybė įvairių žaislų. Įvestas radijo įtaisas. Juo gali naudotis visi bendrabučio mokiniai. Gausi elektros šviesa. Į prausykles įvestas vanduo. Kanalizacija, maudyklės, centrinis šildymas. Kaip reikiant suremontuota ligoninė su vonia. Nuolatinė mokinių priežiūra ir auklėjimas pagal visas pedagogikos taisykles.
Per poilsio ir švenčių dienas moksleiviams rodomi šventųjų paveikslai.
Vaiko išlaikymas bendrabutyje kainuoja 85 litus per mėnesį. Vietoje pinigų galima mokėti ir maisto produktais. Bendrabutyje maistas sveikas ir valgoma keturis kartus per dieną.
Kai kurie vaikai gali mokytis amatų: knygrišių, batsiuvių, stalių, sodininkystės, daržininkystės meno. Marijonų gimnazija turi savo orkestrą. Taip pat – gydytoją. O šis įstaigą lanko tris kartus per savaitę. Kiek čia rūpinasi sveikata liudija ir toks faktas: per gripo epidemiją kitos mokyklos Marijampolėje turėjo nutraukti savo veiklą. O mūsų gimnazija tęsė mokslą toliau.
Tėvai, kurie leis savo sūnus į Marijonų gimnaziją gali tikėtis, kad jų vaikai bus prižiūrėti ir gražiai auklėjami,“ – savo pranešimą 1927 m. laikraštyje užbaigė gimnazijos administracija.
1927 m., Marijampolė.
