Išskirtinis „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimo ir savanoriškos veiklos pristatymas, dalijimasis savanorystės patirtimi ir draugiški pokalbiai apie senėjimą ir bičiulystę. Tokia tematika pasipuošė 2021 m. liepos 9 d. M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo ir Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto edukacinis renginys, sukvietęs daugiau nei pusšimtį marijampoliečių.
„Smagu, kad galime aktyviai dalyvauti „Sidabrinės linijos“ veikloje ir padėti tiems, kam reikia pagalbos. Bendravimas stiprina žmones, kuriems trūksta žmogiškojo ryšio, kurie turi problemų, ligų ar išgyvena emocinius sunkumus: jei pradžioje juos lydėjo liūdesys, nerimas, nepasitikėjimas, dabar kalbėdamiesi su savanorėmis jie ir dainuoja, ir kavą geria kartu. Kai viską darai iš širdies, tai pokyčiai akivaizdūs: aš stebiu, kaip į savanorystę įsijungusios universiteto studentės pamiršta savo problemas“, – džiaugėsi Ona Sakalauskienė. Jos vadovaujamo Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto studentės taip gerai jaučiasi „Sidabrinėje linijoje“, kad ji pakrikštijo jas „sidabrinukių“ vardu.
„Savanorystės žiedas, kuris skleidžiasi Marijampolėje, yra geriausias įrodymas, kad šį kelią renkasi vis daugiau įvairaus amžiaus ir labai įdomių žmonių. Unikalu tai, kad Lietuvoje dažniausiai savanoriauja žmonės iki 40 metų amžiaus, o pas mus savanorystę atranda brandesni – 60 metų ir vyresni – žmonės. Tai paneigia mitus apie tai, kad savanorystė yra jaunimo užsiėmimas“, – sakė „Sidabrinės linijos“ savanorių koordinatorė Ieva Čerbulėnienė.
Gausiai susirinkusiems marijampoliečiams buvo itin įdomu išklausyti psichologės Živilės Kaniavienės įžvalgas apie šiais metais atliktą „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimą, kuris atskleidė akivaizdų bendravimo ir psichologinės bei fizinės savijautos ryšį. Susidomėjimo sulaukė ir savanoriškos veiklos koordinatorės I. Čerbulėnienės pristatymas apie „Sidabrinės linijos“ misiją ir veiklą, kurią geriausiai iliustravo Marijampolės „sidabrinukių“ patirtys. Už aktyvumą joms įteikta M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo padėka bei „Sidabrinės linijos“ vėliava, o šią iškilmingą akimirką palydėjo Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojo Artūro Visockio ir tarybos nario Alvydo Kirkliausko sveikinimai.
Renginio dalyviai turėjo galimybę išvysti „sidabrinukių“ Gražinos Pavilionienės ir Albinos Linkevičienės suvaidintą komišką intermediją apie „Sidabrinėje linijoje“ vykstančius draugiškus pokalbius. Pabaigoje liejosi moterų vokalinio ansamblio „Jaunystės aidas“ dainos bei pokalbiai apie senėjimą ir bičiulystę. Jų metu paliestos ir itin jautrios temos, kurių ašis – socialinę įtrauktį skatinančios savanoriškos veiklos.
Būtent tokias veiklas „Sidabrinės linijos“ komanda ir toliau plėtos kartu su partneriais – Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetu, Marijampolės bibliotekininkų draugija, Maltos ordino pagalbos tarnybos Marijampolės grupe, VšĮ „Tautos blaivybės fondu“ – įgyvendindama projektą „Sidabrinė linija“ Marijampolėje: socialinę integraciją skatinančių veiklų organizavimas pasitelkiant savanorius“. Projektas yra bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir prisideda prie Marijampolės miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos įgyvendinimo.
PENKI FAKTAI IR SKAIČIAI APIE „SIDABRINĘ LINIJĄ“ MARIJAMPOLĖJE:
80 – tiek iš viso „Sidabrinės linijos“ pašnekovų šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje buvo Marijampolėje ir tai leido miestui užimti septintą vietą labiausiai bendraujančių miestų dešimtuke;
29 % – tiek per metus (lyginant 2020 m. ir 2021 m. II ketv. duomenis) išaugo „Sidabrinės linijos“ pašnekovų skaičius Marijampolėje;
35 – tiek marijampoliečių šiuo metu savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“ ir kalba su įvairiais pašnekovais visoje Lietuvoje;
100 % – tiek „Sidabrinės linijos“ savanorių Marijampolėje yra moterys, tad kviečiame į savanorystę jungtis bei ją atrasti ir vyrus;
86 – tiek metų šiuo metu yra vyriausiai „Sidabrinės linijos“ savanorei, buvusiai pradinių klasių mokytojai, kuri yra pavyzdys ir įrodymas, kad metai savanoriškai veiklai – ne riba!
