Erika SIMNIŠKYTĖ
Šešerius metus gyvuojančios šokių studijos „Šok su Sidona“ vadovė, šokių mokytoja Sidona Sventickienė neįsivaizduoja savo gyvenimo be šokio. O nuosavos šokių studijos atidarymą vadina vienu iš geriausių gyvenimo sprendimų.
Kaip kilo idėja įkurti šokių studiją „Šok su Sidona“?
Nuo pat mažens, kai tik pradėjau lankyti pirmąsias šokių pamokas, jau žinojau, jog užaugusi būsiu šokių mokytoja. Ši svajonė laikui bėgant tik didėjo. Būdama paauglė, turėjau galimybę pradėti šią svajonę įgyvendinti. Visų subtilybių sėmiausi iš savo šokių trenerės, kuri ir pastūmėjo mane svajonės išsipildymo link. Esu dėkinga jai už tai, kuo dabar esu. Tačiau laikui bėgant, aplinkiniai žmonės pradėjo klausti, kodėl nepabandau atidaryti savo šokių studijos. Ši mintis, galbūt ir nedrąsiai, tačiau kirbėjo ir mano galvoje. Todėl aplinkinių, o ypatingai vyro, paskatinta, sulaukusi palaikymo iš artimųjų nusprendžiau pabandyti. Be abejo, pradžia, kaip ir visiems, buvo sunki, tačiau dabar galiu drąsiai pasakyti, jog tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime.
Kiek laiko studija gyvuoja?
Šiuo metu „ŠOK SU SIDONA“ skaičiuoja jau 6-ąjį šokių sezoną.
Kokio amžiaus vaikai ar jaunimas lanko šią studiją?
Šokių studijoje šoka nuo mažiausių iki suaugusių. Turime kelias amžiaus grupes: 5–7 metų, 8–11 metų, 12–15 metų, 15–18 metų ir suaugusiųjų amžiaus grupes.
Kas sunkiausia dirbant su jaunimu? Kokių asmeninių savybių reikia, norint būti gera mokytoja?
Kaip ir kiekvienas profesija, taip ir ši, turi savo gerąsias ir sunkiąsias puses. Mano manymu, mokytojo profesija yra viena iš atsakingiausių ir sunkiausių. Be visų teigiamų emocijų, kurias suteikia šokis, graži draugystė su vaikais, tenka patirti ir sunkumų. Visų pirma – tai didelė atsakomybė. Juk mokytojas yra atsakingas už vaikų ugdymą, už teisingą savo veiklos realizavimą juose. Šokių mokytojo darbas yra protinis ir fizinis. Galiu drąsiai teigti, jog dirbant tokį darbą su žmonėmis emocinis nuovargis yra daug didesnis nei fizinis. Šie dalykai ir yra vieni iš sunkiausių, nes šokiu mokytojui neužtenka tik sugebėti išmokyti šokio paslapčių. Jis yra ir psichologas, mama, draugė – viskas viename. Visa darbo sėkmė priklauso nuo to, koks yra mokytojas. Labai džiaugiuosi, jog savo šokėjams esu autoritetas. Kitaip šokių studijoje tikriausiai ir nebūtų tokios šokančiųjų gausos. Didelė meilė šokiui, atsidavimas savo darbui, pagarba ir meilė šokėjams, optimizmas, entuziazmas, kūrybiškumas – man tai yra svarbiausios savybės, kurias turi turėti mokytojas.
Ar „Šok su Sidona“ yra sportinių šokių studija?
„ŠOK SU SIDONA“ šokių studijoje mokomasi Pop ir Show dance šokių stilių, moterims vyksta Step aerobikos treniruotės. Būsimieji jaunavedžiai taip pat yra dažni studijos lankytojai – kiekvienas svajoja apie įsimintiną ir gražų pirmąjį šokį. O mūsų studija būtent tai ir daro – pildo svajones.
Kokiuose konkursuose su savo auklėtiniais esate dalyvavę?
Į šokių studiją kiekvienas ateina su savo tikslu –šokti tiesiog dėl savęs, šokti ir pasirodyti renginiuose, konkursuose. Be abejo, didžioji dauguma dalyvauja konkursuose, tai skatina jų tobulėjimą. Su šokėjais esame sudalyvavę respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose, įvairiuose renginiuose. Galbūt ne visada pavyksta grįžti su didelėmis pergalėmis, tačiau kiekvienas sunkumas ugdo norą tobulėti, sustiprina ir dar labiau sujungia mus, kaip kolektyvą. Šios išvykos yra neatsiejama mūsų studijos veiklos dalis.
Esate profesionali šokėja. Kokiais asmeniniais laimėjimais šioje srityje galite pasigirti?
Kaip jau minėjau, šokti pradėjau nuo mažens, nuo 9 metų. Pradėjau šokti sportinius šokius. Su partneriu ir šokių kolektyvu dalyvaudavome respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, laimėdavome prizines vietas. Amžiui didėjant ir sunkėjant šokių programoms, konkuruoti būdavo vis sunkiau. Tačiau pergalių netrūko. Vėliau, šokių partneriui nusprendus baigti šokėjo karjerą, šokau merginų grupėje, su kuria taip pat aktyviai koncertavome, dalyvavome konkursuose.
Šokiai – Jūsų aistra ir gyvenimo būdas. Kokių dar hobių, be šokių, turite?
Antroji, šiek tiek mažesnė, aistra, bet taip pat labai arti širdies yra siuvimas. Nuo mažens traukė rūbų modeliavimas, piešimas. Atsiradus galimybei išmokti siuvimo subtilybių – ja pasinaudojau. Džiaugiuosi, jog šiuo metu galiu praktiškai įgyvendinti savo idėjas – neradus norimo drabužio parduotuvėje, labai greitai pasisiuvu jį pati.
Dainiaus Čėplos nuotraukos
