Siekiama reikšmingai sumažinti iš skolininkų antstolių išskaičiuojamas sumas

Reikšmingai sumažinti iš skolininkų antstolių išskaičiuojamas sumas – to pasiekta Teisingumo ministerijos parengtomis Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisomis.

Šeštadienio popietę Seime priimtos pataisos didžiajai daliai pakeitimų leis įsigalioti dar šiais metais.

Šiandien iš minimalią mėnesinę algą (apie 361 eurą atskaičius mokesčius) uždirbančio ir 2 skolas turinčio skolininko, yra išskaitoma 50 proc., taigi jam lieka 180,50 euro. Tai yra kur kas mažiau nei minimalių poreikių dydis, kuris šiais metais yra 245 eurai. Tokiu atveju skolininkas negali patenkinti net minimalių savo poreikių, todėl vėl klimpsta į skolas.

Panaši situacija yra ir su skolininkais, gaunančiais didesnę nei minimalią mėnesinę algą. Pavyzdžiui, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens (661,70 euro atskaičius mokesčius) išskaitoma 390,99 euro, tad skolininkui lieka tik 270,71 euro.

Teisingumo ministerijos parengtame CPK projekte numatoma, kad skolininkui, turinčiam kelias skolas, iš minimalios mėnesinės algos antstoliai galėtų išskaityti 30 proc. Tokiu atveju šiam asmeniui liktų 252,70 euro, o asmeniui, uždirbančiam vidutinę algą, – 403,05 euro.

„Priverstinių skolų turinčiam žmogui privalu palikti galimybę gyventi oriai, palaipsniui mažinant įsiskolinimą, o ne atvirkščiai – klampinti į dar didesnes, ilgainiui beviltiškomis tampančias skolas,“ – teigia teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas.

Pažymėtina, kad šios skolininko turtinę padėtį gerinančios įstatymo nuostatos negalios išieškant išlaikymą vaikui, taip pat ir kitais atvejais, kai konkrečios išieškotinos sumos bus nustatytos teismo sprendime ar vykdomajame rašte, t. y., išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, kaip ir iki šiol, kiekvieną mėnesį iš skolininko bus išieškoma tokio dydžio periodinė išmoka, kokią nustatė teismas. Be to, projektą svarstant Seimo komitetuose buvo nuspręsta, kad išlaikymo išieškojimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir projektas buvo papildytas numatant galimybę išlaikymą išieškoti iš išeitinių išmokų.

Be to, pasiūlyta peržiūrėti tvarką, kai skola išieškoma iš paskutinio būsto. Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 eurų. Parengtame projekte numatyta šią sumą didinti iki 4000 eurų. Projekte taip pat numatyta apsauga, kad iš tokio būsto neišieškoma, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima išieškoti per 18 mėnesių darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.

Vis dar pasitaiko atvejų, kad pradėjus išieškojimą iš skolininko sąskaitos gali būti nurašomos visos lėšos. Tai reiškia, kad asmuo lieka be jokių santaupų. Teisingumo ministerijos parengtame projekte siūloma, kad sąskaitoje būtų paliekama patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (minėtieji 245 eurai).

Rengiant šį įstatymo projektą aktyviai diskutuota su mokslininkų bendruomene, Teisėjų taryba, nevyriausybinių organizacijų, Bankų asociacijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Antstolių rūmų atstovais.

Teisingumo ministerijos informacija

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas