Premjerė Ingrida Šimonytė ragina gyventojus, kurie dar to nepadarė, skiepytis. Epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo, teigė Vyriausybės vadovė.
„Norėčiau dar kartą pabandyti apeliuoti į Lietuvos žmones ir paraginti naudotis proga ir skiepytis. Man labai gaila, bet manau, kad turėsime pagrindo konstatuoti, kad situacijos gerėjimas sustojo.
Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai dramatiškai pablogėjo, bet aš vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite nebemažėja, teigiamų testų dalis nuo visų atliekamų testų didėja.
Turint mintyje intensyvius socialinius kontaktus, ir tai, kad daug žmonių bendrauja vienas su kitu, neatmesčiau, jog galime pradėti matyti spartų naujų atvejų skaičiaus kilimą.
Jeigu nenorime naujo karantino, o nenorime, esu tikra dėl to, tai šitos kelios savaitės arba mėnuo, kuris dabar yra santykinai žalias, galėtų būti pati geriausia proga padaryti dovaną sau ir visiems kitiems, tai yra nueiti ir pasiskiepyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuva kol kas nesvarsto pritaikyti latvišką sprendimą dėl darbuotojų
Kaip jau skelbta, darbdaviai Latvijoje turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, nusprendė šios šalies Vyriausybė.
Lietuvos Ministrė Pirmininkė teigė, kad mūsų šalyje toks variantas nėra svarstomas.
„Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirmas dalykas yra tas, kad Latvijoje procentas žmonių, kurie yra paskiepyti bent vienu arba dviem skiepais, yra daugiau nei 10 procentinių punktų mažesnis negu Lietuvoje. (…) Tas imunizacijos skaičius, kurį mes turime, niekaip negali leisti mums atsipalaiduoti, bet kažkuria prasme reikia atvirai pripažinti, kad tai nėra kažkokia išskirtinė Lietuvos situacija. Prezidentas J. Bidenas tą patį kalbėjo vakar apie tai, kad kova nebaigta, ir bėkime visi skiepytis, kas dar nepasiskiepijome“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, taip pat matoma, kad šalyse, kur vakcinavimo lygis yra aukštesnis negu Lietuvos (kaip Jungtinėje Karalystėje), atvejų skaičius gali kilti pakankamai sparčiai tarp nevakcinuotų žmonių.
„Ne pats atvejų skaičius yra baisus. Baisios yra pasekmės, kurias liga sukelia – tiek žmonių sveikatai, apie ką ne tiek daug dabar žinome, tiek sveikatos sistemai. Todėl, kad niekas žmonių taip nepiktina, kaip tai, kad yra apribotas kitų sveikatos paslaugų prieinamumas. Bet ne Vyriausybė priima sprendimą apriboti kitų sveikatos paslaugų prieinamumą, tai yra pasekmė. Pasekmė tiesioginė, todėl, kad reikia atiduoti sveikatos sistemos išteklius, rezervus kovido gydymui“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė aiškino, kad tuomet, kai jau būdami sveiki nuo kovido, negauname tarkime širdies kraujagyslių, onkologinės, traumatologinės pagalbos, tada tą labai jaučiame, ir dėl to labai pykstame.
„Tai čia yra ta kaina, kuri yra didelė. Mums reikia ją matyti, ir stengtis šitos kainos mokėjimo išvengti“, – dėstė I. Šimonytė.
Siūlys plėsti privalomai testuojamų darbuotojų apimtis
Premjerė informavo, kad Vyriausybė siūlys plėsti profesijų sąrašą, kuris yra privalomai reguliariai testuojamas.
„Todėl, kad, tik palaikydami aukštas testavimo apimtis, o tam reikės plėsti privalomo testavimo kategorijas, galėsime užčiuopti tendencijas pakankamai anksti. Kad nebūtų taip kaip praėjusiais metais, kada atvejų skaičius labai nukrito, atrodė, kad viskas yra gerai, o paskui labai staigiai pakilo“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė įvardijo kelias darbuotojų grupes, kuriam toks sprendimas galėtų būti taikomas.
„Pavyzdžiui, galėčiau paminėti žmones, kurie vykdo įvairias viešojo administravimo funkcijas, tolimojo susisiekimo vairuotojai, kadangi patirtis rodo, jog nemaža dalis atmainų, kurios Lietuvą pasiekė, pasiekė būtent tokiu kanalu. Manau, kad kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerija pateiks siūlymus, tada bus galima plačiau pakomentuoti“, – teigė I. Šimonytė.
